Prieš išduodamos paskolą kredito bendrovės gali Neveiksnių ir ribotai veiksnių žmonių registre pasitikrinti, ar klientas galės įvykdyti savo prievoles. Tačiau tai daro toli gražu ne visos.
Vilnietė Jūratė ilgą laiką nežinojo, kad jeigu jos sūnus yra įtrauktas į šį registrą, ji neprivalo mokėti sūnaus skolų. Tačiau iš kredito įstaigų gaunami laiškai, kuriuose buvo įspėjama, kad sūnui gresia baudžiamoji atsakomybė, vertė moterį be jokių svarstymų kas mėnesį reikšmingą atlygio dalį skirti skoloms grąžinti.
„Aš labai bijojau prarasti butą“, - kas skatino ją beatodairiškai mokėti psichiškai nesveiko sūnaus skolas, aiškino moteris.
Jei neveiksnus žmogus teismo sprendimu įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių žmonių registrą, visa atsakomybė už jo pasiskolintus pinigus tenka skolintojams. Tačiau jei ligoto asmens pavardė neįrašyta registre, kapstytis iš jo bėdų tenka artimiesiems ir globėjams.
Pirko automobilį, kurio nereikėjo
Kompiuteris, brangus fotoaparatas, kitokia technikos įranga, drabužiai, net automobilis, nors sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo. Šitokiems pirkiniams švaistomus skolintus pinigus turėjo grąžinti aukštąjį išsilavinimą turinti, tačiau valymo paslaugų įmonėje dirbanti moteris.
„Mašina, kurios negalėjo vairuoti, stovėdavo po langais, sūnus joje sėdėdavo ir gerdavo alkoholį. Už skolintus pinigus jis išlaikydavo ir merginą.
Tokių ligonių norai yra dideli, jie jaučiasi karaliai, kone milijonieriai“, - pasakojo neįgalaus vyro, kuris nuolat keičia darbą, motina, kuriai tenka padengti visas išlaidas.
Kad sūnus įklimpęs į skolas ji sužinojo 2009-aisiais. Tuomet jis buvo buvo skolingas 12 tūkst. litų. Daugiausia tai buvo bankų suteikti kreditai.
„Tiesiog pradėjo eiti skolų lapeliai ir pranešimai iš skolų išieškojimo įmonių“, - pasakojo moteris. Ji skubėjo tartis su skolintojais ir grąžinti pinigus.
Sulaukė raginimo skolintis
Pastaraisiais metais pasipylė pranešimai iš greitųjų kreditų bendrovių.
„Štai iš vienos sūnus paėmė kelis šimtus litų, o reikia atiduoti jau pusantro tūkstančio. Iš kitos pasiskolino 1500 litų, o skola jau siekia 2335 litus“, - pasakojo Jūratė.
Labiausiai ją pribloškė, kai šiaip taip grąžinusi sūnaus skolą vienai greitųjų kreditų įmonei, ji savo elektroninio pašto adresu sulaukė pranešimo, kad viskas sumokėta, o vos po sekundės į sūnaus mobilųjį telefoną atskriejo trumpoji žinutė su raginimu skolintis toliau.
„Aš jų juk maldavau daugiau mano sūnui nebeskolinti. Tačiau tai jiems naudinga, jie gyvena iš to“, - pyko moteris.
Gavo paskolą nepateikęs paso
Kai atrodydavo, kad skolas netrukus pavyks padengti, ir Jūratė lengviau atsikvėpdavo, paštininkas atnešdavo pranešimą, kad sergantis sūnus vėl įklimpo į skolą.
„Prekybos centre, kuriame viena greitųjų kreditų bendrovė dalija pinigus, jam paskolino kelias šimtines litų nepateikus dokumentų. Aš juk tai žinau, mat sūnaus pasas nuolat būna mano rankose. Tąsyk jis prašė dokumento, tačiau įtariau, kokiam reikalui, tad nedaviau“, - pasakojo moteris.
Nulėkusi į prekybos centrą, ji klausė, kaip be dokumentų galima duoti paskolą. Darbuotoja nieko nepaaiškino.
„O ant sutarties tik dukart suraitytas sūnaus parašas, darbuotojo parašo net nėra“, - sakė moteris.
Šiuo metu Jūratės sūnaus skolos siekia 700 litų, tačiau ji negali žinoti, kurią akimirką pašto dėžėje suras laišką iš skolų išieškojimo bendrovės dėl naujos skolos.
Kai moteris savo bėdomis pasidalijo su sūnaus gydytoja psichiatre, ši pakvietė teisininką, kuris paaiškino, kad mokėti už sūnų ji neprivalo ir kad buto, kuris priklauso jai, tikrai dėl to nepraras.
Skolos – dažna bėda
„Tokios bėdos, kaip Jūratės, labai dažnos. Kreditų davėjams tai naudinga, jie net nesuinteresuoti savo klientų tikrinti, ar jie veiksnūs, ar neserga“, - sakė psichiatrė Danguolė Survilaitė.
Anot jos, artimieji dažnai net nežino, kad jei jų sergantys giminaičiai įtraukti į Neveiksnių asmenų registrą, jiems nereikia mokėti jokių skolų. Tokiu neišmanymu neretai naudojasi skolintojai.
„Psichikos ligos sudėtingos. Visuomet atsiras, kas norės pasinaudoti ligoniais ir jų artimaisiais“, - neabejoja gydytoja.
Ji pasakojo ir kitokią istorija: žmonai teko kovoti, kad vyro pensija būtų pervedama jai. Aštuoniasdešimtmetis sutuoktinis, sergantis Alzheimerio liga, gaudavo tūkstančio litų pensiją, eidavo gatvėmis ir ją išdalindavo praeiviams.
Neįgaliaisiais gali naudotis ir artimieji?
Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos, buriančios trylika tokių įmonių, vadovas Liutauras Valickas patikino, kad jo kolegos nelinkę rizikuoti savo bendrovių pinigais ir duomenis apie klientus įdėmiai patikrina.
„Jei kreditą neapdairiai išduotum neveiksniam asmeniui, prarastume lėšas. Smukiuosius kreditus iš viso teikia per keturiasdešimt bendrovių“, - aiškino L.Valickas.
Jis yra girdėjęs apie vienos psichiatrijos ligoninės pacientą, kurio skolos kreditų davėjams siekia 10 tūkst. litų. Tačiau L. Valickas neatmetė, kad šio ar kito žmogaus asmens duomenimis ir liga galėjo pasinaudoti artimieji.
Neskuba tikrinti klientų veiksnumo
Ar finansų įstaigos išduodamos kreditus privalo pasitikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis?
Kaip atsakė Centrinės hipotekos įstaigos atstovai, atsakymo į šį klausimą reikėtų ieškoti šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Iš beveik 250 tūkst. pernai atliktų paieškų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre 53 proc. paieškų atliko bankai ir kitos kredito įstaigos. Antroje vietoje – notarai – 45 proc. paieškų. Registro duomenys aktualūs ir konsuliniams pareigūnams, kurie, kaip ir notarai,tvirtina užsienyje esančių Lietuvos piliečių įgaliojimus, testamentus.
2012 m. finansų įstaigoms (kredito įstaigoms, greitųjų kreditų bendrovėms) suteikti 133 174 duomenų iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašai – 4,8 proc. daugiau nei 2011 m., kuomet suteikti 127 023 tokie išrašai. Per pirmuosius du šių metų mėnesius iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro finansų įstaigoms suteiktas 20 491 duomenų išrašas. Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo neviešu registru naudojasi 18 Lietuvoje registruotų komercinių bankų, kredito įstaigų bei finansų įmonių.
Iš viso Lietuvoje yra registruota beveik pusantro šimto kreditų teikėjų. Iš jų apie pusšimtį – greitųjų kreditų bendrovės.
Teismas neveiksniu gali pripažinti asmenį, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas – duomenys apie globėją taip pat kaupiami registre.
Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama.
Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.
Teismas taip pat gali apriboti veiksnumą, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba.
