Buvusio euro zonos vadovo Jeano Claude'o vyriausybė „susirūpinusi dėl pastarųjų pareiškimų ir deklaracijų, kurios buvo paskelbtos po to, kai paaštrėjo krizė Kipre“, sakoma jos pranešime spaudai.
Liuksemburgas atmeta „finansų sektoriaus bendrus įvertinimus pagal šalies BVP (bendrąjį vidaus produktą) ir numanomas grėsmes, kurias tai kelia ekonomikos bei biudžeto tvarumui“.
Vyriausybė pažymėjo, kad Liuksemburgo finansų sektorius veikia kaip „svarbūs vartai euro zonoje, pritraukdamas investicijas ir tokiu būdu prisidėdamas prie visų narių bendro konkurencingumo“.
J. C. Junckerio įpėdinis euro zonos vadovo poste - Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas - neseniai pareiškė, kad Kipro finansų sektorius buvo per didelis, lyginant su šios salos bendruoju vidaus produktu. Dėl šios problemos Kipras buvo priverstas išskaidyti vieną savo banką, o kitame - sumažinti kapitalą, mainais į 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) tarptautinį finansinio gelbėjimo paketą.
Kai kurios kitos euro zonos šalys yra priklausomos nuo bankų sektoriaus ne mažiau nei Kipras. Banko „Berenberg“ ekonomistai pirmadienį pažymėjo, kad bankų aktyvai kitose trijose euro zonos šalyse, lyginant su jų BVP, yra gerokai didesni negu Kipre, kuriame 2011 metais bankų kapitalas buvo daugiau nei septynis kartus didesnis negu bendrasis vidaus produktas.
Ekonomistai nurodė, kad Liuksemburge šis santykis sudaro net 2 500 procentų, Airijoj - daugiau nei 800 proc., o Maltoje - beveik 800 procentų. Euro zonos vidurkis yra gerokai kuklesnis - tik apie 360 procentų.
