Investicijų apimtys nekilnojamojo turto srityje dar nesiekia ir artimiausioje ateityje nesieks 2006-2007 metų lygio, tačiau ilgainiui išsiveršime iš užburto rato ir investicijos augs. Taip mano nekilnojamojo turto įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo departamento ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Aplenkė Estiją
„Anksčiau lyderiai komercinių patalpų rinkoje buvo estai. Pirmąjį šių metų ketvirtį padėtis apsivertė aukštyn kojomis. Lietuvoje tiek pagal kvadratinių metrų skaičių, tiek pagal pinigus, turto parduota dvigubai daugiau negu Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus“, – kalbėjo S.Vagonis.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį investicijos Lietuvoje siekė 73 mln. eurų, Latvijoje 14 mln., Estijoje – 22 mln eurų.
Tuo tarpu ankstesniais metais padėtis buvo kitokia. Estijoje 2010-2012 metais į komercines patalpas investuota 454 mln. eurų, Lietuvoje – 201 mln. eurų, Latvijoje – 96 mln. eurų.
Labiausiai Lietuvą į priekį stūmė investicijos į tris verslo centrus. Didžiausias investicinis sandoris Lietuvoje nuo 2008-ųjų - Suomijos įmonės „Technopolis“, kuri įsigijo verslo centrus Ozo parke„ šio sandorio vertė - 61 mln. eurų. Didesnis buvo tik Kauno „Akropolio“ sandoris 2008-ųjų pabaigoje.
Į Lietuvą ateina pinigai iš Rytų šalių, tačiau, anot S. Vagonio, tos investicijos dar nėra labai didelės. Rusija šiemet įsigijo mažą verslo centrą Vilniaus mieste.
Klaipėdiečiai - aktyviausi Pasak S. Vagonio, gyvenamųjų patalpų rinkoje didelių naujovių nėra.
Pernai Lietuvoje būsto kainos mažėjo. Aktyviausiame šiuo požiūriu Lietuvos mieste Vilniuje per 2012 metus kainos krito 1,4 proc.., kaimyninės sostinėje Rygoje kainos augo 3 proc., Taline augimas buvo didžiausias - 6 proc. Šių metų pradžioje, sausį ir vasarį, butų kainos Vilniuje šiek tiek kilo.
Daugiausia butų pirkimo ir pardavimo sandorių sudaroma Estijoje. Lietuvoje ir Latvijoje jų skaičius panašus.
Vilniuje praėjusiais metais 1000 gyventojų teko 12,7 butų pirkimo ir pardavimo sandorių, Taline – 17,4, Rygoje – 11,8.
Iš Lietuvos miestų pernai į priekį pagal tokių sandorių skaičių išsiveržė Klaipėda, kurioje kainos, anot ekspertų, sprogstant nekilnojamojo turto kainų burbului, krito labiausiai.
Uostamiestyje tūkstančiui gyventojų teko 13,3 tokių sandorių, Vilniuje – 12,7, Šiauliuose, -10,9, Kaune - 9,5, Panevėžyje – 8,7.
Šalies sostinėje didžiausias judėjimas gyvenamųjų patalpų rinkoje justi Senamiestyje – čia tūkstančiui gyventojų tenka 26,2 sandorio, taip pat Pilaitėje, Naujamiestyje, Verkiuose, Žirmūnuose ir Pašilaičiuose. Pasyviausiai butai perkami Paneriuose, Rasose ir Šnipiškėse.
Euras rinkos nepaveiks
Ar nekilnojamojo turto rinką paveiks euro įvedimas?
S. Vagonio, manymu, tai neturėtų sukelti šurmulio. „Juk tai tik pinigų pasikeitimas. Tai neturėtų padaryti didelio ekonominio poveikio“, - mano „Ober-Haus“ atstovas.
Anot jo, taip galima prognozuoti ir remiantis Estijos pavyzdžiu. Estams įsivedus eurą, sostinės Talino nekilnojamojo turto rinkoje didelio sambrūzdžio nekilo.
