„Verslo žinios“ rašo, kad padėtis keičiasi, į laisvas vietas
Lietuvos bankų rinkoje pradeda žvilgčioti nauji veikėjai, tačiau
ledai rimtai pajudės tik tada, kai švedai vėl patikės Baltijos
šalių ekonomika.
„Ne paslaptis, kad po 2009 metų, kai bankai buvo priversti daryti
didelius atidėjimus, skolintojai kreditavimą pristabdė. Daug
rizikos valdymo sprendimų buvo nuleista iš Stokholmo, Kopenhagos ir
Oslo. Dabar grupės viską vertina daug atsargiau, procedūros ir
kriterijai vis dar gerokai griežtesni nei prieš keletą metų“, -
sakė banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės
tarnybos direktorius Aivaras Čičelis sakė, kad bankininkystei
Lietuvoje praėjusieji metai buvo savotiškas lūžio taškas, nes iki
tol kelerius metus smarkiai mažėjęs bankų paskolų portfelis ėmė
stabilizuotis.
„Finansavimo sąlygos atitinka konkrečios šalies ekonomiką -
natūralu, kad panašus projektas Švedijoje gautų vienas finansavimo
sąlygas, Lietuvoje - kitas, Rusijoje - dar kitas. Skirtinga rizika
lemia skirtingas finansavimo sąlygas, skirtingose rinkose skiriasi ir
vadinamoji pinigų kaina“, - teigė „Swedbank“ valdybos pirmininkas
Antanas Danys.
