Legendinė vieta Lietuvos sportui jau ne vienerius metus verkiant reikalauja remonto bei pritaikymo šiandieninėms reikmėms. Padėties nepataiso ir tai, kad 2007 metais S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro statinių kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir yra valstybės saugomas objektas.
Sunkią objekto padėtį mato ir architektas Algimantas Kančas. Specialistas mano, kad Kauno sporto halei ir šalia esančiam stadionui būtini pokyčiai. Kitaip legendinis sporto kompleksas ir toliau merdės.
Tačiau specialistas siūlo neskubėti rekonstruoti objektų bet kaip. Svarbią istorinę praeitį turintys statiniai turi būti patobulinti protingai ir kuo mažiau pakeičiant jų išvaizdą.
Plėstis siūlo ir po žeme
„Jei Halė nesikeis, – numirs. Ją reikia išlaikyti tokią, kokia ji yra, tačiau kartu ir pritaikyti esamiems pokyčiams. Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai istoriniai statiniai ar stadionai buvo pritaikyti, tačiau jų pradinė išvaizda beveik nepasikeitė.
Galima svarstyti įvairius variantus, tačiau siūlyčiau pagalvoti apie patalpas po žeme“, – sakė architektas.
Vertindamas S.Dariaus ir S.Girėno stadioną A.Kančas taip pat mato pokyčių būtinybę. Tačiau tvarkant istorinį statinį, architekto akimis, būtina išsaugoti tiek vaizdą iš stadiono į Ąžuolyno parką, tiek ir galimybę matyti stadioną iš paties parko.
„Ta galimybė unikali, vaizdas tikrai geras. Būtų labai gaila, jei kažkas tai užstatytų ir sunaikintų“, – neabejojo A.Kančas.
Žlugdo pasitraukęs „Žalgiris“
S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso direktorius Vytautas Snarskis taip pat neslėpė, kad įstaiga susiduria su aibe problemų. Esą iš Halės į Nemuno salą pasitraukus „Žalgiriui“ ir kitiems renginiams, dirbti nepatiriant finansinių nuostolių pasidarė nebeįmanoma. Juolab kad šiemet sumažėjo ir savivaldybės parama centrui.
„Mūsų strategija buvo sukviesti po savo stogu kuo daugiau miesto organizacijų. Todėl patvirtinome nedidelius įkainius. Tačiau sumažėjus savivaldybės paramai, dėl to patiriame nuostolių. Džiugu, kad pas mus vyksta daug sporto renginių, tačiau kuo daugiau renginių, tuo daugiau ir išlaidų“, – kalbėjo V. Snarskis.
Direktorius vis dar viliasi, kad Kauno politikai bent šiek tiek perskirstys 2013 metų biudžetą ir padidins finansavimą centrui.
„Tenka gyventi taip, kaip galime, ir labai neverkti. Džiugina bent tai, kad šiemet jau sutvarkysime apšvietimo bokštus ir priimsime Europos futbolo bei lengvosios atletikos čempionatus“, – sakė V. Snarskis.
Finansuos iš biudžeto?
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas tikino, kad savivaldybė Sporto halės tikrai nėra pamiršusi. Valdininkai netgi svarsto galimybę įstaigą paversti biudžetine ir taip išspręsti bent dalį dabar kamuojančių bėdų.
„Taip, šiemet Halei skirta mažiau lėšų. Tai negerai, bet ieškome išeičių. Svarbiausia, kad visos pagrindinės mūsų sporto šakos ir biudžetinės sporto organizacijos tenai galėtų rengti varžybas, treniruotes ar kitus užsiėmimus. To ir sieksime“, – tikino pašnekovas.
Kad visam sporto kompleksui teks ieškoti papildomo finansavimo, A.Grabnickas neabejoja. Investicijų reikalaus artėjantys Europos lengvosios atletikos bei futbolo čempionatai. Dėl šių renginių teks kai kurias komplekso dalis remontuoti, pirkti papildomos įrangos.
