Nuo šių metų balandžio pensijų sistema Lietuvoje vėl reformuojama. Sprendimą, kaip kaupti senatvei, lietuviai turi priimti iki rugsėjo. Estiją turėtume pasivyti 2016 metais, kai pensijų fondams gyventojai, jeigu norės, skirs 6 proc. pajamų. 2 proc. į pensijų fondus bus atskaitomi iš „Sodros“, o tiems, kurie ryšis skirti 2 proc. savo pajamų papildomam kaupimui, valstybė dar 2 proc. pridės iš biudžeto. Planuojama, kad nuo 2020 metų Lietuvoje bus taikoma formulė 3,5 + 2 + 2.
Lietuvoje mokesčiai mažiausi
Pasak „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus Dariaus Kuzmicko, aktualus aspektas lyginant kaupimą skirtingose šalyse – II pakopos dalyvių už fondų valdymą mokami mokesčiai.
Labiausiai paplitę – turto valdymo mokestis ir įmokos mokestis. Pirmasis atskaitomas nuo sukaupto turto vidutinės metinės vertės, o antrasis – nuo kas mėnesį pervedamų įmokų.
Lietuvoje lėšų valdymo fonduose paslaugų įkainius reguliuoja įstatymai. Ir šiaip nedidelis įmokos mokestis, kurio, beje, kai kurios bendrovės visai neima, nuo 2017 m. bus visai panaikintas. O turto mokestis konservatyviuose fonduose neviršija 0,65 proc. per metus.
Tuo tarpu Latvijoje įstatymai numato leidimą taikyti turto valdymo mokestį iki 2,5 proc., Estijoje – iki 2 proc. Faktinis vidutinis Lietuvoje imamas turto valdymo mokestis yra 0,9 proc., Latvijoje – 1,5 proc., Estijoje – 1,4 proc.
Kiek uždirbo fondai? Pensijų fondų veikla paremta principu, kad norint santaupas apsaugoti nuo nuvertėjimo, jas reikia investuoti. Lietuva čia pranoksta Baltijos kaimynes.
Pasak „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus D. Kuzmicko, apsisprendusiems kaupti II pakopos pensiją 2012 m. pabaigoje Lietuvoje buvo galima rinktis iš 30 skirtingų fondų, Estijoje jų buvo 23, Latvijoje – 26, Lenkijoje – 14.
Palyginti visų šių fondų investavimo rezultatus, Lietuva pranoko kitas šalis ir pagal vidutinės rizikos, ir pagal rizikingesnių, didžiąją dalį investuojančių į akcijas, pensijų fondų rezultatus per trumpą (iki 6 mėnesių) bei ilgesnį (3 metų) laikotarpį.
Lietuvos akcijų pensijų fondų vieneto vertė per pastaruosius trejus metus kilo vidutiniškai 20,7 proc., vidutinės akcijų dalies – 19,1 proc., mažos akcijų dalies – 16,6 proc., konservatyviai investuojančių fondų grąža per tą patį laikotarpį buvo apie 9,4 proc.
