Jei ne indėlių draudimas, kuris išgelbėjo santaupas iki 100 tūkst. eurų, daugybė žmonių būtų praradę savo bankuose saugomus pinigus.
II pakopos pensijų fondai nėra apdrausti, kas gali užtikrinti, kad tie sukaupti pinigai nedings? Ar nenutiks taip, kad pensijų fondas bankrutuos, o jame pinigus kaupę žmonės liks it musę kandę?
„Ar gali bankrutuoti stiklainis?“ - klausimu į klausimą portalui lrytas.lt atsakė „Danske Capital investicijų valdymas“ vadovas Darius Kuzmickas.
II pakopos pensijų fondus pašnekovas sulygino su stiklainiu, kuriame laikomi pinigai. Jei stiklainyje laikoma šimtas litų, po dešimties metų ten taip pat bus šimtas litų. Visiškai kitas klausimas, ką dar bus galima nusipirkti už tuos šimtą litų.
„Pinigai ir vertybiniai popieriai pensijų fonde nedings, neprapuls, nebent juos kažkas pavogtų – bet tuomet šio reikalo imtųsi teisėsauga. Tačiau garantijos, kad akcijos ar obligacijos, į kurias investuojama, atpigs, nėra“, - pabrėžė D. Kuzmickas.
Jeigu lito (jei bus įgyvendinti Vyriausybės planai, euro) vertė staiga kristų, arba jeigu būtų investuota į nepelningas akcijas, pinigus kaupęs gyventojas gali atgauti mažiau pinigų, nei investavo.
Kita vertus, nuo nuvertėjimo nėra apsaugotos jokios investicijos, ne tik pensijų fondai.
Gyventojai, pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartis, turi teisę patys spręsti, į kokios rizikos fondus jie nori investuoti. Gyventojai gali pasirinkti, ar jų kaupiama pensijų dalis nukeliaus į rizikingiausius fondus, kuriuose visi pinigai gali būti investuoti į akcijas.
Bankai siūlo ir subalansuotos rizikos fondus, kurie yra mažiau rizikingi, bet ir mažiau pelningi.
Galiausi visi bankai ar kitos bendrovės, siūlančios II pakopos pensijų fondus, pagal įstatymus privalo pateikti bent vieną konservatyvų fondą, kuriame visos lėšos investuojamos į Valstybės vertybinius popierius ar indėlius.
Pinigai fonde priklauso savininkui
Bankrutuoti gali fondus valdanti bendrovė, pavyzdžiui bankas ar kitą įmonė. Pensijų fondas yra tarsi “pinigų maišas”, kuris investuojamas pagal tam tikrą strategiją ir nuosavybės teise priklauso to fondo dalyviams.
Pensijų kaupimo bendrovei šios lėšos nepriklauso, ji tik patikėjimo teise valdo jas dalyviu vardu.
Taigi, teisiškai pensijų kaupimo dalyvių lėšos yra atskirtos nuo pačios kaupimo bendrovės lėšų. Todėl į jas negali būti nukreipti jokie bendrovės kreditorių reikalavimai. Jei bendrovė nutraukia veiklą (dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo) dalyviai savo lėšas perveda į kitą kaupimo bendrovę, tačiau šios lėšos nedingsta.
Jei pensijų fondo dalyvis per 3 mėnesius nuo sprendimo panaikinti pensijų fondą priėmimo dienos pareiškia norą pereiti į kitos valdymo įmonės valdomą pensijų fondą, tai į kitą pensijų fondą jis turi būti perkeliamas nemokamai.
Kelia griežtus reikalavimus
"Lietuvos bankas pensijų fondus prižiūri itin griežtai ir jiems kelia žiaurius reikalavimus. Tokių reikalavimų nereikia laikytis net komerciniams bankams.
Labai aiškiai apibrėžiama, kas gali valdyti pensijų fondą ir į ką galima investuoti. Pavyzdžiui, galima investuoti tik į atvirų, biržose kotiruojamų bendrovių akcijas. Ir vienos bendrovės akcijų dalis fondo portfelyje negali viršyti 5 proc.", - aiškino D. Kuzmickas.
"Danske Bank" pateikė duomenis, kiek uždirbo šios bendrovės fondai. Rizikingiausias fondas "Danske pensija 100" fondo vertė per pastaruosius trejus metus išaugo 21 proc. Subalansuotame fonde trejų metų augimas siekė 16 proc., o konservatyviame - 9 proc. per pastaruosius trejus metus.
Rizika pasiteisina
"Nuo pensijų reformos pradžios mažesnės rizikos fondai nė vienų metų, net ir per krizę nebaigė nuostolingai. Rizikingiausi fondai per tuos devynerius metus tik dvejus metus, kai pasaulį ištiko krizė baigė su nuostoliu, tačiau visu laikotarpiu jų bendras augimas vis tiek pranoko konservatyvesnes investicijas", - sakė D. Kuzmickas.
Nors gyventojai turi teisę pasirinktus fondus keisti kiek nori, tai yra - pereiti iš didesnės rizikos fondo į mažesnės rizikos ar atvirkščiai (vieną kartą per metus tai padaryti galima nemokamai, kitais atvejais taikomas nedidelis mokestis), D. Kuzmickas nepataria to daryti.
"Spekuliavimas nepasiteisina. Tik labai nedidelė dalis žmonių taip gerai išmano finansus, kad galėtų nuspėti, kur link pasuks fondai. Patarčiau pasirinkti fondą ir ramiai laukti senatvės. Tai duoda geriausių rezultatų", - sakė D. Kuzmickas.
