Šeimą išlaiko vyras „Abu esame medikai, bet šeimą vis dėlto išlaiko vyras. Jis yra chirurgas urologas, tad jo alga – didesnė, o ir dirbti jam tenka keliose įstaigose. Manau, kad nėra jokios tikimybės, kad mudu kada nors gausime vienodas pensijas“, - sakė vaikų gydytoja Daiva Matijošaitienė. Sužinojusi, kad dėl pensijų reformos reikia pakoreguoti privačiuose fonduose kaupiamų pensijų sutartis ir pasirinkti vieną iš trijų pensijų kaupimo modelių, jie iš stalčiaus gilumos išsitraukė ir savąsias, sudarytas prieš devynerius metus. „Abu esame sudarę antrosios pakopos kaupimo sutartis, tad vargu, ar sutartyje ką nors bekeisime. Juolab kad susėdę kartu su vyru, pasiklojome prieš akis dokumentus, - bankų atsiųstas fonduose sukauptų pinigų investavimo ataskaitas. Ir suvokėme, kad ne ką jose tesuprantame.
Galbūt, nutaikę progą, į jas dar įsigilinsime, tračiau smarkiau rizikuoti, investuojant sukauptus pinigus, jau nesinorėtų“, - kalbėjo D. Matijošaitienė. Ir ji, ir jos vyras netrukus minės 50 metų sukaktis.
Algų žirklės apkarpo ir pensijas Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiajame sektoriuje yra didesnis negu valstybės sektoriuje. Praėjusieji metai – ne išimtis: žirklės dar neišnyko. Užpernai mūsų šalies ūkio, pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sudarė 11,9 procento. Palyginti su 2010-aisiais, jis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. Moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2011-aisiais sudarė 11,37 lito, vyrų – 12,90 lito. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2011 m. buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų grupėje ir sudarė 16,6 procento, mažiausias – 65 metų ir vyresnių – 4,2 procento. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija kol kas taip pat palankesnė vyrams. 2011-aisiais vyrai jos gavo 842,87, moterys – 701,42 lito. Pernai senatvės pensijos pasistiebė, bet ne moterų naudai. Vyrai ją gavo 96 litais didesnę, nei 2011-aisiais. Moterų pensija ūgtelėjo daug mažiau: 55 litais.
2014 metų pradžioje pensinis vyrų amžius bus 63 metai, o moterų - 61 metai. Iki 2026 metų jis susilygins ir pasieks 65 metus. Tačiau Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tikėtina vyrų gyvenimo trukmė yra 68 metai, o moterų - 79 metai.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų 62 proc. neįsivaizduoja, kokio dydžio bus jų senatvės pensija. Dažniausiai dėl savo pensijos dydžio abejoja moterys, o vyrai dažniau teigia žinantys, kokios bus jų senatvės pajamos, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad vyrų, kurie sako, jog neįsivaizduoja, ir tų, kurie sako žinantys, kokia bus jų senatvės pensija, skaičius pasiskirstė maždaug perpus. Respondenčių moterų nuomonė apie būsimos pensijos dydį skyrėsi labiau – net 70 proc. moterų sako, kad neįsivaizduoja, kokią gaus pensiją, ir tik maždaug trečdalis teigia, jog žino, kokių pajamų tikėtis senatvėje.
Rizikuojant svarbiausia - amžius Kaip užglaistyti skriaudą moterims?
„Neįmanoma“, - tiesiai sako „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas, tačiau priduria, kad judama link lygybės. Jis primena: jau suvienodintos vyrų ir moterų draudimo įmokos. Ir vieni ir kiti, drausdamiesi gyvybę ar rinkdamiesi kitas draudimo rūšis, jas moka vienodas. Anksčiau moterys mokėjo brangiau. Tai padaryta ir su pensijomis.
Iki 2012 metų pabaigos II pakopos fonduose sukaupta pensija vyrams ir moterims buvo paskaičiuojama skirtingai. Nors jie sukaupdavo vienodą sumą, draudimo bendrovė, siūlydama vadinamąjį pensijų anuitetą (apie tai rašysime kitoje publikacijoje), atsižvelgdavo į pensininko lytį būtent dėl ilgesnės moterų gyvenimo trukmės.
Tačiau 2012 metų pabaigoje Lietuvos bankas, atsižvelgęs į Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimą, nustatė Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką, nustatančią bendrą formulę ir prielaidas, naudotinas apskaičiuojant bazinio pensijų anuiteto dydį. Pagal šią metodiką vyrams ir moterims anuitetas turi būti skaičiuojamas vienodai. Nedidelis skirtumas gali atsirasti tik dėl to, kad moterų ir vyrų pensinis amžius skiriasi.
„Nelygybė pensijų kaupimo srityje yra tokia pati, kaip bet kokiose kitose srityse. ES siekia ją panaikinti. Lietuva laikosi tokios pat nuostatos. Bet ar tai iš tikrųjų protinga, teisinga ir logiška? Manau, kad kol kas neįmanoma ištrinti visų skirtumų, kaip ir pakeisti to, kad moterys, vis dėlto, gyvena už vyrus ilgiau. Joms kaip tik reikia pensijai sukaupti daugiau“, - aiškino D. Kuzmickas.
Jis – socialinių mokslų daktaras. Jau trylika metų D. Kuzmickas finansines disciplinas dėsto Vilniaus universitete, - Europos ekonominę pinigų sąjungą ir pinigų politiką. Todėl ir savo argumentus pašnekovas netruko pagrįsti tuo, ką įrodė mokslas.
- To paties amžiaus vyrai ir moterys, kurie 2004-aisiais, prasidėjus pensijų reformai, pasirinko tuos pačius pensijų fondus, atsidūrė skirtingose pozicijose. Per devynerius metus vyrų vidutiniškai jau sukaupė daugiau nei gautų iš "Sodros", o moterys - šiek tiek mažiau. Kodėl? - lrytas.lt paklausė D. Kuzmicko. - Yra šiek tiek kitaip. Priminsiu, pensijų fondai Lietuvoje yra tik trijų rūšių. Vieni jų – nerizikingi, kiti - vidutinės rizikos (subalansuoti), treti - rizikingi. Turiu pakankamai kompetencijos, todėl galiu pasakyti: juos renkantis visai nesvarbu žmogaus lytis. Svarbus tik amžius. Niekas daugiau. Jei žmogui yra iki 50 metų, jokie kiti veiksniai negali turėti įtakos jo pasirinkimui. Būdamas tokio amžiaus, jis dar turėtų rinktis rizikingiausią pensijos fondą. Todėl kalbos apie tai, kad vyrai kažkada sėkmingiau investavo, nepagrįstos. - O alga? Ar ir jos dydis neturi reikšmės renkantis fondą? - Šiuo atveju – neturi. Nes nuo atlyginimo priklauso kitkas - gyvenimo standartas. Uždirbant daugiau, galima rengtis geresniais drabužiais, prabangiau atostogauti ar, atvirkščiai, gaunant nedidelę algą tenka taupyti. - Kodėl žmonės, kurie neperkopė penkiasdešimtmečio, turėtų nebijoti rizikos ir įkelti koją į rizikingiausius pensijų kaupimo fondus? - Kuo daugiau metų yra likę iki pensijos, tuo drąsiau galima rizikuoti. Per ilgesnį laiką rizikingi fondai visada uždirba daugiau pinigų, nei mažesnės rizikos. Tai liudija pasaulio patirtis, sukaupta per daugybę dešimtmečių. Pensijų kaupimą skirtingos rizikos fonduose galima palyginti su automobilio greičiu magistralėje Vilnius - Kaunas. Galima ja važiuoti 50, galima – 80, galima ir 100 km/ val. greičiu. Pastarasis greitis – rizikingiausias, bet magistralę nepažeidžiant kelių eismo taisyklių padeda įveikti greičiausiai. Taip yra ir su pensijų fondais. Finišą pasiekia visi. Bet paskaičiuota, kad ilgą laiką kaupiant pensiją rizikinguose fonduose, rezultatas būna geriausias. Žinoma, jei žmogui baisu, jis gali magistrale važiuoti ir 50 km/ val. greičiu. Vienintelis laimėjimas – jis ypač ilgai važiuos, bet saugiau pasieks tikslą. - Ar kaupiant pinigus pensijai, ilgainiui nereikėtų sumažinti rizikos? - Mažiau rizikingą pensijų fondą vertėtų pasirinkti tik tuomet, kai žmogus sulaukia 53-55 metų. Tuomet, kai iki pensijos lieka 5—7 metai, vertėtų pereiti į saugiausią pensijų fondą. Tačiau yra žmonių, kurie dar ilgai dirba ir sulaukę pensinio amžiaus, iki 70 metų ar dar ilgiau. Todėl saugiausią fondą geriausiai pasirinkti atsižvelgiant ne tiek į amžių, bet ir į tai, kiek metų žmogus ketina dirbti. Žmonės, kurie turi santaupų, ir sulaukę pensijos neketina kišti rankos prie sukauptų pinigų, vidutinės rizikos fonde gali likti dar ilgiau. Tad taisyklė, kuri finansų pasaulyje yra gerai žinoma, bet dar baugina Lietuvos gyventojus, yra tokia: kuo ilgesnis kelias žmogui yra likęs iki pensijos, tuo didesnės rizikos pensijų fondą jis privalo rinktis. Privalo. Nes jei to nedaro, skriaudžia pats save. - Prasidėjus pensijos reformai net ir 30-mečiai girdėjo patarimų: „Nerizikuokite. Sėskite į saugesnį traukinį. Rizikingiausius fondus tesirenka tie, kurie dar tik pradeda dirbti“. Gal taip ir buvo pasėta baimė? - Neabejoju, kad buvo prastų patarėjų. Prasidėjus reformai, mažesnės rizikos pensijų fondus derėjo rinktis nebent tiems žmonėms, kuriems tuo metu buvo 55 metai ar vyresniems. - O jei šiuo metu 45 metų žmogus negali apsispręsti, šokti iš lėčiau judančio pensijų fondų automobilio į greitesnį, ką jam patartumėt? - Manau, kad verta važiuoti didžiausiu greičiu. Nes iki pensijos jam dar reikės dirbti 20 metų. Be to, kiekvienas žmogus turi įvertinti ir tai, kada jam prireiks pensijai sukauptų pinigų. Tikėtina ir tai, kad pensijinis amžius bus ilginamas, todėl ir užsibūti rizikingiausiuose fonduose verta ilgiau. Pavyzdžiui, prancūzai jau nusistatė ilgesnį išėjimo į pensiją amžių - 67 metus. Tikėtina, kad per 20 metų, kol dabartiniai 45-mečiai sulauks pensinio amžiaus, ir jiems dar bus porą metų „pridėta“. - Vadinasi, jei vienoje mašinoje magistrale link pensijos traukia bendraamečiai, greitį jie turi rinktis, atsižvelgdami tik į savo amžių? - Tikrai taip. Taip yra visame pasaulyje. Tai – finansų mokslo tiesos. Ir nesvarbu, ką iš tribūnų apie pensijų reformą bei pensijų fondus kalba Seimo nariai. Jų argumentai „aš žinau“ ar „visiems žinoma“ yra beverčiai. - Žmonės patarimų sulaukia ten, kur ir sudaro pensijų kaupimo sutartis: bankuose. Ar asmeninis vadybininkas tūlam 45-mečiui, užsukusiam pasirinkti pensijos kaupimo modelio (tą padaryti dirbantiems žmonėms teks iki rugsėjo 1-osios), išdrįs patarti, kad dar verta pakaupti pinigų rizikingiausiame fonde? - Savo banko vadybininkus to ir mokome. Kartais net nesvarbu, kiek žmogui yra metų. Svarbu, kokiu kiekiu pinigų jis rizikuoja. Per keletą pirmųjų pensijos reformos metų žmonės fonduose sukaupė vos po keletą tūkstančių litų. Tad ar jiems labai baisu, kad kuriam laikui nuvertės kad ir 3 tūkst. sukauptų litų? Tereikia palaukti, kol vertė pakils.
