Privatūs kaupiamieji fondai, kuriuose gyventojai dabar gali laikyti dalį pajamų būsimai pensijai, gali būti uždaryti. O gyventojų sukaupti pinigai gali nukeliauti į „Sodros“ katilą.
Tokią idėją pateikęs premjero patarėjas finansams S. Jakeliūnas sukėlė sumaištį tiek tarp pensijų sistemos dalyvių, tiek tarp fondų.
Pavyzdžių Europoje yra
Lietuva nebūtų pirmoji Europos valstybė, pasielgusi taip. Panašiai nutiko Vengrijoje, kur valdžia irgi panašiu būdu ėmė gelbėti vietinį valstybinį draudimo fondą. Ši šalis nacionalizavo visą pensijų kaupimo sistemą ir grįžo prie senosios. Gal panašaus scenarijaus Lietuvoje norėtų ir Mokesčių darbo grupės vadovas.
„Tačiau ten žmonės sukilo ir padavė valstybę į teismą. Ar taip bus ir Lietuvoje? Sunku pasakyti“, - lrytas.lt kalbėjo pensijai kaupiantis vilnietis Jonas Dirginčius.
Jis priklauso Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijai, kurios nepriklausomi nariai gina kaupėjų teises. Jei „Sodra“ nusiurbtų iki šiol kauptas lėšas, kaip tokiu atveju elgtųsi teisių gynėjai?
„O ką valstybė darys su sukauptais pinigais? Nusavins? Vadinasi, beprasmiška kalbėti apskritai apie bet kokią pensijų sistemą, jei valstybė nori nacionalizuoti žmonių santaupas“, - piktinosi J. Dirginčius.
S. Jakeliūno manymu, antrąja pensijų pakopa galėtų virsti pati „Sodra“, o trečiojoje, kaip ir dabar, žmonės kauptų savanoriškai. Taip iš esmės siekiama, kad daugiau pinigų būtų perskirstoma per „Sodrą“.
Naudinga tik „Sodrai“?
„Argi nepilni trys procentai išgelbėtų „Sodrą“? O būtent tiek „Sodra“ praranda, nes tik tiek kaupiama privačiuose fonduose. Tokie pasisakymai kelia dar didesnę sumaištį. Žmonės pasiskaičiavo, kad jie skirs dalį pajamų, o dalį jiems suteiks valstybė.
Bet dabar vėl kažkokį dviratį išradinėja“, - negalėjo atsistebėti bendrovės „Dankse Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas.
Pasak jo, žmonės po tokių kalbų visiškai nustos kaupti, nepasitikės jokia sistema.
„Dabar galime paklausti – kam tai naudinga? Kam naudingos visos šios spekuliacijos?“ - retoriškai klausė D. Kuzmickas.
Tačiau Mokesčių darbo grupės vadovas, premjero patarėjas S. Jakeliūnas baiminasi, kad daug uždirbantys žmonės nemokės „Sodros“ mokesčio, nes kaups savarankiškai, o mažas pajamas gaunantys išsigąs rizikos.
Todėl, jo manymu, antros pakopos sistemoje dalyvaujantys kaupiamieji fondai gali būti uždaryti.
„Mes tokį siūlymą galbūt suformuluosime, gal ne, bet tą sritį mes tikrai svarstysim dėl dviejų priežasčių – dėl finansavimo šaltinių paieškos, taip pat dėl suderinamumo – tų visų sistemų veikimo, kadangi jos turi būti logiškos ir tarpusavyje suderintos“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo S. Jakeliūnas.
Būtų žingsnis atgal
Vakarų Europos šalyse pensijų fondus dažnai valdo profesinės sąjungos. Tai pasirodė patrauklu, nes gyventojai dalį pajamų skirti fondui įsipareigoja pasirašydami, pavyzdžiui, kolektyvinę darbo sutartį.
Tuo tarpu Rytų bloko šalims Pasaulio bankas yra pasiūlęs dalį pensijų sistemos perkelti ant privataus verslo pečių. Valstybė turėtų įsipareigoti vis labiau didinti įnašą į juos.
„Lietuvoje panašiai ir buvo nueita, nes tokiu atveju našta valstybei mažėja. Tačiau jei išsipidys S. Jakeliūno žodžiai, vėl imsime stagnuoti. Tai būtų žingsnis atgal“, - sakė pensijų fondų dalyvių asociacijos narys J. Dirginčius.
O gal valdžia tokiu būdu bando garantuoti „Sodrai“ ateitį? Pasak J. Dirginčiaus, „Sodra“ nėra institucija, o tik pinigus perskirstantis procesas.
„Ji negali bankrutuoti. Procesas niekada nesustoja, neišnyks nei „Sodros“ mokesčiai, nei pensijos. Žinoma, jei dirbančiųjų bus mažiau nei pensininkų, situacija gali pasikeisti“, - svarstė J. Dirginčius.
Jam antrino ir D. Kuzmickas. Pasak jo, „Sodros“ esmė – surinkti ir išdalinti, o ne kaupti. Tad jai priskirti pensijų fondo vaidmenį, pasak pašnekovo, nebūtų logiška.
Daugiau pinigų nebus
„Jokios reformos pinigų kiekio nepadidina. Ar bus taip, ar bus kitaip, pinigų liks tiek pat. Tad naujas reformas, kai šios dar neįsibėgėjo, reikia vertinti labai atsargiai“, - svarstė „Danske Capital investicijų valdymas“ vadovas D. Kuzmickas.
Jis atkreipė dėmesį į Konstitucijos teismo išaiškinimą dėl sumažintų įnašų į pensijų fondus. Teismas nusprendė, kad tai yra teisėta, nes politikai pažadėjo kompensuoti tą praradimą.
„Tačiau apie kompensavimą jau niekas nebekalba. Atvirkščiai, viskas pasidarė dar sudėtingiau. O jei panaikintų fondus, būtų dar vienas akibrokštas. Vadinasi, mūsų valstybėje nėra tęstinumo. Nes kiekvienas toks pakeitimas kainuoja žmonių pasitikėjimą“, - kalbėjo D. Kuzmickas.
