Po septynių metų Lietuva grįžo ten, kur pradėjo – vėl skaičiuojamos galimybės įsivesti bendrą Europos Sąjungos valiutą.
Tačiau yra ir skirtumų – jei 2006 metais euro zona atrodė saugus ir patikimas finansų uostas, dabar ji labiau primena per visas siūles braškantį, audros mėtomą laivą.
„84 proc. gamintojų pritaria euro įvedimui Lietuvoje, tik kyla klausimas kada įsivesti“, - pirmadienį pristatydamas 130 įmonių apklausos rezultatus kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) didžiųjų gamintojų nori bendrą valiutą turėti kuo greičiau.
Apie 45 proc. įmonių norėtų prie euro zonos prisijungti tik tuomet, kai euro zonoje nurims skolų audros.
Nagrinėjant duomenis, paaiškėjo, kad nepalankiausiai į euro įvedimą žiūri tekstilės pramonės įmonės.
Prekes toliau vežame į Rusiją
Pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad pagrindinė ekonomikos plėtra ir toliau bus pasiekiama eksporto sąskaita, nes vis dar auga išorės paklausa.
Tuo tarpu vidaus paklausa augs nežymiai arba išvis neaugs.
Nors pramonininkai nori įsivesti eurą, statistika rodo, kad Rusija išlieka gerokai patrauklesnė eksportui, nei euro zona.
„Lietuvos eksportas rodo įspūdingą veržlumą. Kaip ir anksčiau, eksporto lokomotyvu tapo NVS šalys – ypač Rusija. Eksporto augimas į šias šalis augo 26 procentais“, - kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, dabartinio Rusijos ekonomikos sulėtėjimo nereiktų sureikšminti, nes tai didelės įtakos eksportui neturės.
Kiek Lietuvai kainuos euras?
Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad Lietuvos įnašas įvedus eurą siektų 0,32 proc. Europos saugumo mechanizmo (ESM) kapitalizacijos, arba apie 7,7 mlrd. litų per 5 metus.
Tik penkiolika šios sumos procentų reiktų įnešti grynaisiais pinigais, o likusią dalį reikėtų garantuoti viešuosiuose finansuose.
Jei padėtis itin nepasikeis, Lietuvai į ESM teks įnešti apie 232 mln. litų per metus. Lietuvai dar gali būti pritaikyta nuolaida, nes mūsų šalyje vienam gyventojui tenka mažiau nei 75 proc. Europos Sąjungos šalių BVP vidurkio.
Tokiu atveju Lietuvos indėlis neturėtų būti didesnis nei 200 mln. litų per metus.
Lietuva, be eksporto ir išaugsiančio patrauklumo investuotojams, dar sutaupytų apie 100 mln. pinigų pervedimo kaštų per metus. Apklausos duomenimis, dalis sutaupytų pinigų atitektų investicijoms ir algų darbuotojams didinimui.
Taip pat Lietuva įgytų galimybę skolintis pinigus su mažomis palūkanomis iš ESM. Tačiau paskolas galima gauti tik įvykdžius griežtas ir gan skausmingas ekonomikai struktūrines reformas.
