Taip lrytas.lt portalui teigė Socialinių mokslų daktaras, buvęs Socialinės apsaugos ministras Teodoras Medaiskis, vadovavęs darbo grupei, kūrusiai dar 2004 metais pradėtą pensijų reformą. Jis palaiko 2+2+2 pensijų sistemą, tačiau siūlo nemokėti pensijų dirbantiems senjorams.
- Kokią pensijų sistemą galime turėti ateityje, kai šiandien vėl plūsta nauji pasiūlymai ją reformuoti?
- Manau, kad einamojo finansavimo sistema, tokia kaip „Sodra“, kai visi moka įmokas, o pensininkai gauna pensijas, pridėjus papildančią kaupiamąją sistemą (kai lėšos iš individualių įmokų kaupiamos asmeninėse sąskaitose) išliks ir ateityje. Gali kiek keistis jų proporcijos ir mastas.
Tikiuosi, kad einamojo finansavimo sistema bus geriau susieta su visą gyvenimą mokėtomis įmokomis, o dabartinė bazinė pensija bus paversta paramos pensija, mokama tik tiems, kam dėl įvairių aplinkybių abiejų pirmųjų pensijų suma per maža.
- Premjero patarėjas finansų klausimais S. Jakeliūnas siūlo „Sodrą“ paversti II pakopos pensijų fondu. Ar tai būtų logiškas žingsnis?
- II pakopa senųjų ES šalių supratimu – tai profesinės pensijos, kurių Lietuvoje nėra. O jei atsirastų, tai „Sodra“ čia ne prie ko. Tokios pensijos valdomos kolektyviniais darbuotojų, t.y. profsąjungų, ir darbdavių susitarimais.
II pakopa postkomunistinių šalių supratimu - dalies įmokų kaupimas asmeninėse sąskaitose, užuot šias įmokas perdavus „Sodrai“.
Tą kaupimą šiandien vykdo privatūs pensijų fondai. Jei norima pasakyti, kad pati „Sodra“ turėtų valdyti kaupiamąsias sąskaitas, vykdyti investicinę veiklą ir panašiai, ką šiandien daro pensijų fondai, tai esu kategoriškai prieš!
Investicinė veikla – ne valstybinės institucijos reikalas. Tegu sumanymo autoriai pabando paaiškinti, kuo valdininko investiciniai gebėjimai bus geresni už dabartinių profesionalių investuotojų gebėjimus.
Valdininkas bus pigesnis? Gal ir taip, bet užtat ir mažiau profesionalus. Be to, „valstybinis“ kaupiamasis fondas sunkiai išvengs politikų nurodinėjimų, kur investuoti, dėl to gali tapti korumpuotas bei neefektyvus.
- Kaip manote, ar procentinių įmokų kaitaliojimas pridėjo ar atėmė pasitikėjimą pensijų sistema? Ir kaip tie procentai gali kisti ateityje?
- Įmokų kaitaliojimas, kurį teko daryti dėl krizės, tiek pat sumažino pasitikėjimą pensijų sistema, kiek ir pati krizė sumažino pasitikėjimą apskritai ekonominio augimo stabilumu. Pasitikėjimą atėmė krizė, o įmokų kaitaliojimas – tik pasekmė.
Tikiuosi, kad siūloma „2+2+2“ sistema bus palaipsniui įgyvendinta. Nors ji ir atkakliai kritikuojama, vis dėlto laikau ją mažiausia iš blogybių.
Ypač jei būtų ištaisyta joje dabar užprogramuota privilegija pensijų fondams. Turiu galvoje tai, kad valstybės priemoka papildomą įmoką sutikusiam mokėti žmogui turėtų būti mokama ne tik į pensijų fondus, bet ir į „Sodrą“, jei žmogus norėtų taip pasirinkti.
O dabar yra taip: jei labiau pasitiki „Sodra“ ir norėtum jai daugiau mokėti, kad paskui pensija būtų didesnė, valstybės priemokos negausi, eik į fondus. Kodėl?
- Kaip gali kisti pensijų sistema, jei dirbančiųjų mažės, o pensininkų – didės?
- Nepranašausiu, kaip „gali kisti“. Politikus ne visada valdo protas. Tačiau protinga būtų darbo santykius ir sąlygas priderinti prie vyresniojo amžiaus žmonių užimtumo skatinimo.
Galėtų būti taip, kad vyresnis žmogus, dirbdamas dalimi etato, pusę dienos pavaduoja jauną mamą ar tėtį, kuris tuo metu rūpinasi vaiku. Taip išspręstume ir šeimos bei darbo pareigų derinimo poreikį bei užimtume vyresnius žmones.
Arba reiktų nemokėti pensijų žmonėms, kurie, sulaukę pensinio amžiaus dirba ir toliau uždirba tiek pat, kiek iki to amžiaus. Jie nėra praradę pragyvenimo pajamų dėl senatvės, todėl pensijų pinigai turi atitekti tiems, kas gyvena tik iš pensijos arba dalinai tiems, kas dėl senatvės pradėjo uždirbti gerokai mažiau. Tada pensijos bus didesnės.
Dauguma šalių taip ir daro. Kartu skatinti vyresnius žmones ilgiau dirbti tuo, kad darbo metai ženkliai didintų būsimą pensiją.
Taip pat reiktų pakeisti dažnai negatyvų darbdavio požiūrį į vyresnį žmogų kaip į darbuotoją. Savo privalumų bei trūkumų turi ir seni, ir jauni, o našiausiai, kiek žinau, dirba mišraus amžiaus kolektyvai. Kita vertus, reikia skatinti mokymąsi visą gyvenimą, neapleidžiant ir vyresniųjų mokymosi.
- Kokia jūsų nuomonė dėl pensijinio amžiaus ilginimo? Dauguma jaunų žmonių nebetiki, kad sulauks pensijinio amžiaus.
- Manau, kad nereikia sustoti ties 65 metų išėjimo į pensiją amžiau riba. Nemažai šalių jau planuoja ją peržengti. Nemanau, kad fantastika dirbti kad ir iki 70 metų. Sunkų fizinį darbą perima įrengimai, o juos valdyti gali ir vyresni žmonės, galbūt vyresnio amžiaus dirbdami dalimi etato ir panašiai.
Daugelis veiklos sričių apskritai nesiejamos su fizinėmis pastangomis. Sveikatos apsauga ir profilaktika tobulėja, žmogus gali ilgiau likti darbingas protiškai, taip pat ir fiziškai.
Problemų mato visos šalys, o genialių sprendimo modelių neturi niekas.
Iš esmės viską lemia dirbančios visuomenės dalies produktyvumas, o tai reiškia - aukštesnės technologijos, didesnis dirbančiųjų skaičius, įskaitant ir vyresnių, palyginti su nebedirbančiais. Įmokų kaitaliojimas į fondus ar ne į fondus čia beveik neturi jokios reikšmės.
