Vidutinio dydžio Švedijos mieste Malmėje vyksiančiam koncertui organizatoriai skyrė „tik“ 53 mln. Lt.
Palyginti, praėjusiais metais Azerbaidžano sostinėje Baku vykęs renginys buvo daugiau nei dvigubai brangesnis ir kainavo daugiau nei 120 mln. Lt.
Mažesnis nei anksčiau yra ne tik renginio biudžetas. Šiųmetinėje „Eurovizijoje“ dalyvaus tik 39 šalys, nes dėl finansinių priežasčių pasitraukė Bosnija ir Hercegovina, Portugalija ir Slovakija.
Prieš dvejus metus, kaip priežastį įvardijusi Europos futbolo čempionato rengimą, iš konkurso pasitraukusi Lenkija ir toliau nedeleguoja savo atstovų.
Nuo 2010 m. „Eurovizijoje“ nedalyvauja Vengrija, Čekija, Juodkalnija ir Andora.
Konkursas atsieina brangiai
Būtų sunku pasaulyje rasti ką nors „popsiškesnio“ už „Euroviziją“, tačiau itin nesudėtingo stiliaus kūriniai nėra tokie pigūs, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Po 2000 m., kai konkurso šeimininkė buvo Danija, renginio biudžetas kasmet pūtėsi, pastaraisiais metais jis jau pradėjo badyti akis.
2009 m. Rusija „Eurovizijai“ skyrė 113 mln. Lt, ankstesniais metais Vokietijai ir Norvegijai ji atsiėjo po 97 mln. Lt.
Švedijoje „Eurovizija“ yra labai populiari, šalis ją rengia jau 5 kartą, todėl maža renginiui skirta suma gali atrodyti keistai.
Anksčiau pirmąją vietą konkurse yra užėmusi garsioji ABBA su daina „Waterloo“. Kitos Švedijos pirmosios vietos priklauso Herreys su „Diggi-Loo Diggi-Ley“, Carola su „Fangad av en stormvind“ ir Charlotte Nilsson su „Take Me to Your Heaven“.
Praeitais metais „Eurovizijoje“ sužibėjo švedų dainininkė Loreen, atlikusi dainą „Euphoria“.
Tačiau šiemet švedai nusprendė pataupyti. Kartu su Europos transliuotojų sąjunga jie sutarė, kad reikia mažinti šalies rengėjos finansinę naštą.
Pramoga masėms
1956 m. pirmą kartą surengta „Eurovizija“ ilgą laiką buvo laikoma politiniu projektu, skirtu suvienyti po Antrojo pasaulinio karo nesutariančią Europą.
Šaltojo karo metais ji skatino kultūrinį bendradarbiavimą tarp skirtingų Europos tautų, tačiau globalizacijos laikais daugelio valstybių atstovai labai suvienodėjo. Tiesa, pasitaiko ir išimčių, pabrėžiančių savo identitetą, tačiau tai tik patvirtina taisyklę.
„Euroviziją“ kasmet žiūri apie 125 mln. žmonių visame pasaulyje. Gegužės pradžioje konkursas pritraukia visų jų dėmesį ir tampa savotiška šalies rengėjos reklama.
Organizatoriai siekia šį laiką išnaudoti kuo įtaigingesne viešųjų ryšių kampanija ir taip pagerinti savo šalies įvaizdį. Švedija globalioje arenoje atrodo visai neblogai, galbūt tai gali būti viena priežasčių, kodėl šiemetinis biudžetas yra toks mažas.
Nors pastaraisiais metais susidomėjimas „Eurovizija“ ne vienoje Europos šalyje blėso, žemynui, pavargusiam nuo euro zonos krizės ir šalių tarpusavio įtampos, smagus dainų konkursas gali išeiti į naudą.
Mažai tikėtina, kad renginio koncepcija greitai pasikeistų iš labiau politinės į tikrai kultūrinę, tačiau, galbūt, Švedijos žingsnis paprastumo link tai galėtų paskatinti.
Pirmasis „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalis per LRT televiziją tiesiogiai bus transliuojamas antradienį 22 val. Jame dalyvauja ir Lietuvos atstovas Andrius Pojavis.
Antrasis pusfinalis – ketvirtadienį 22 val.
„Eurovizijos“ finalas vyks šeštadienį, taip pat 22 val.
