Ūkio ministerija tvirtina, jog norint paskirti laikinąjį vadovą, reikia gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadą. Tačiau teisininkai teigia, kad įstaiga be vadovo yra neveikianti, o toks ministerijos žingsnis paremtas ne teisiniais argumentais, o yra bandymas laimėti laiko.
Pasak Ūkio ministerijos, STT išvados paprašyta dėl „Verslios Lietuvos“ generalinio direktoriaus pavaduotojos Linos Vaitkevičienės, kurią numatoma laikinai paskirti į agentūros vadovo postą.
„Verslios Lietuvos“ vadovas nėra paskirtas. Norint paskirti laikinąjį vadovą, reikia gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos pritarimą. Ūkio ministrė, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į STT su paklausimu dėl kandidato (L. Vaitkevičienės) atitikimo šioms pareigoms“, - teigiama BNS pateiktame Ūkio ministerijos atsakyme.
Tačiau Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, kurią nurodo Ūkio ministerija, kalba apie būtinybę kreiptis į STT, tik skiriant tokių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus. Apie laikinuosius vadovus straipsnyje nekalbama.
„Rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenis, kuriuos rengiamasi skirti (...) valstybės ar savivaldybių įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, pateikimas yra privalomas“, - rašoma įstatyme.
Agentūros darbuotojai BNS neoficialiai užsimena, kad jai likus be vadovo, sutriko įstaigos darbas - darbuotojams negalima išmokėti atlyginimų, jie negali vykti į komandiruotes.
Ūkio ministerija BNS neatsakė į klausimą, ar be vadovo likusi agentūra dirba sklandžiai.
Advokatų kontoros „Pavlov ir Mamontovas“ advokatas Andrius Bambalas BNS sakė, kad įmonė paprastai negali likti be vadovo, nes tokiu atveju ji yra neveikianti.
„Kyla klausimas, kas ji tada yra - tai yra neveikianti įmonė, ji nieko negali daryti. Turi būti laikinas vadovas paskirtas, nemanau, kad čia reikia antikorupcijos tyrimo. Praktikoje, žinoma, taip būna, kad įmonės lieka be vadovų, bet dėl kitų priežasčių. Jei nepakito teisinis pagrindas ir nėra pakitusi teismų praktika, tuomet manau, kad tai nėra teisinis argumentas. Gali būti kitos priežastys - gal Ūkio ministerija nori gauti daugiau laiko“, - svarstė teisininkas.
Buvęs „Verslios Lietuvos“ vadovas Paulius Lukauskas iš pareigų pasitraukė gegužės pradžioje šalių susitarimu.
Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė yra pareiškusi, kad P.Lukauskas per daug laiko skyrė papildomiems darbams ir keletą mėnesių per metus užsienyje konsultuodavo verslininkus. Be to, ji teigė, kad „Versli Lietuva“ galėjo neskaidriai panaudoti ES lėšas.
