Po apdovanojimų iškilmių laidos prodiuserė Birutė Lavickienė turės laiko atsikvėpti.
Laidas apie namus rengianti žurnalistė iki rudens turės laiko sudėlioti naujos laidos pamatus.
– Birute, daugelis prisimena 2006-aisiais rodytą laidą „Švaros misija”, kurioje kartu su verslininku Žilvinu Grigaičiu minimaliomis išlaidomis kuklius TV žiūrovų būstus stengdavotės paversti stilingais.
O štai praėjusį televizijos sezoną lankėtės išskirtinio dizaino, efektingų formų klasikiniuose ir moderniuose būstuose. Kaip per šį laiką keitėsi lietuvio požiūris į savo namus?
– Atsirado daugiau galimybių kokybiškai įsirengti būstą.
Tik vieni iš karto suprato, kad protingiausia samdytis tai išmanantį žmogų, o kiti puolė – ir vis dar taip pat elgiasi – patys pirkti brangių baldų, šviestuvų ir kurti interjerą. Nors visiškai neturi supratimo apie tai.
Kiti pasiturintys namų šeimininkai ima lenktyniauti tarpusavyje, kuris garsesnį ir madingesnį architektą pasamdys.
Gal tai priverčia kūrėjus pasitempti, tačiau nesikeičia patys namų šeimininkai, kuriems stilingas interjeras turėtų būti natūrali ir organiška gyvenimo dalis, o ne pasipuikavimo objektas.
Mane vis nustebindavo supernamų šeimininkai, kurie mums vos įžengus į vidų pageidavo, kad nusiautume vasarinius batelius, ir pasiūlydavo tas apgailėtinas baltas šlepetes, parsivežtas iš viešbučių.
Namai turi suteikti žmogui laisvę. Jeigu nesi šiuolaikiškas, greičiausiai išmanusis namas tave tik erzins, o jeigu nesi stileiva, stilinga aplinka tik pabrėš žiaurų kontrastą tarp tavęs ir tavo namų.
Tad tobuliausia, kai aplinkos poreikis kyla iš vidaus.
– Ar nemanote, jog dauguma vidutines pajamas gaunančių žmonių vis dar mano, kad architekto ar interjero dizainerio paslaugos yra prabangos dalykas? Kad be jų galima apsieiti?
– Žinoma, galima išsiversti be jų, jei to neleidžia asmeninis biudžetas. Žinote, galima svajoti apie egzotiškas atostogas, prabangius namus ir automobilius, bet jei finansinės galimybės to neleidžia, reikia ieškoti kitų sprendimų.
Neturint daug pinigų, taip pat galima gražiai gyventi. Galima pasikviesti dizainerį vienai konsultacijai, jis pažers gerų patarimų, kuriais po truputį galima naudotis, nebūtina namie visko iškart pakeisti.
Jei neužtenka pinigų architektui, pačiam vertėtų labiau pasidomėti interjerais. Specializuotų žurnalų pasiūla – didžiulė, o juos pavarčius kils gerų idėjų.
Verta apsilankyti interjerų salonuose, ten sudėliotos ištisos ekspozicijos, viskas suderinta. Eini ir renkiesi.
Svarbiausia norėti gražiai gyventi.
Ko vertas nuostabiai įrengtas interjeras, jei žmonės ten vaikšto vilkėdami sportinį kostiumą ar nudėvėtą chalatą?
Stebėtinai greitai šeimininkai sugeba apkuisti ir subuitinti interjerą visokiais nereikalingais daiktais, ne vietoje numestais baisiais batais, maisto prekių maišais ar pigiais suvenyrais iš kelionių. Apie nešvarius indus virtuvėje net nenoriu kalbėti.
Dar nemokame elegantiškai, tvarkingai gyventi. Geras interjeras turėtų priversti pasitempti, o tai ne visiems patinka.
Bet yra žmonių, kurie moka gyventi gražiai. Pavyzdžiui, skandinavai – jie tarsi žaidžia stilingą gyvenimą.
Grįžę iš darbo jie viską sudeda į tam tikras vietas – rankinę ant komodos, saulės akiniai nutūpia ant lentynos, o batai – prie drabužių kabyklos. Ne kitaip.
Taigi interjerai Lietuvoje gal jau ir gali vadintis vakarietiškais, tačiau mūsų gyvenimo būdas – dar ne.
Gyventi gražiai yra normalu, o ne kas nors ypatinga. Tą taisyklę turėtume išmokti.
– O kokie jūsų namai, kam patikėjote juos sukurti?
– Savo namus kūriau pati. Nes manau, kad tam turiu šokių tokių žinių. Kitas dalykas, kad dabar man – interjero dieta.
Tad mano namuose – beveik tuščios erdvės. Šviesu ir tuščia, estetiška ir harmoninga. Interjere, kuriame beveik nėra daiktų, būtų sunku ką nors sugadinti.
Bet jei norėčiau kitokio stiliaus namų, būtinai kviesčiausi pagalbos juos kurti.
– Kuriam namų kampui žmonės daugiausia skiria dėmesio, negaili pinigų?
– Manau, vonios kambariui. Lietuviai gali didžiuotis savo vonios kambariais – jie nuostabūs. Žmonėms jau įkalta į galvą, kad santechnikai nereikia gailėti pinigų ir jie negaili, sutaupo kitų baldų, šviestuvų sąskaita.
Viena laidos viešnių menininkė Nomeda Marčėnaitė taip pat yra pastebėjusi, kad daug jos pasiturinčių norvegų draugų gyvena itin kukliai įrengtuose namuose, tačiau užsukęs į jų vonios kambarį supranti, kad tai milijonierių namai.
– Kiekvienoje laidoje jūsų parinktame būste lankėsi ir apie jį kalbėjo žinomi žmonės. Ko verta jų nuomonė apie interjerą? O gal savo žiniomis jie nustebino?
– Balerina Eglė Špokaitė mus tiesiog sužavėjo – ji puikiai nusimano apie šiuolaikinį interjerą, seka naujoves. Tad nenuostabu, kad šiuo metu ji pati įsirengia erdvų būstą, kurį su sutuoktiniu neseniai įsigijo Bostone.
Kai laidoje maestro Gintaras Rinkevičius pradėjo pasakoti apie geoterminį šildymą, supratome, kad mes apie tai nieko nežinome. Alternatyvieji šildymo būdai jį domina seniai.
Įdomiai apie namų aplinką pasakojo dainininkas Egidijus Sipavičius.
Na, o kitiems laidos svečiams dainininkams aplinkos formavimo idėjos nėra svarbiausias dalykas. Bet jie daug keliauja, yra matę įdomių namų, viešbučių, todėl tarsi ir gali įvertinti interjerą – patinka ar nepatinka, tačiau sukritikuoti vieno ar kito architektūrinio sumanymo ir tos kritikos pagrįsti jie nedrįso, tam tiesiog pritrūko žinių.
– Jūsų asmeninis didžiausias atradimas filmuojant šias laidas?
– Jauni architektai ir interjero dizaineriai. Nustebau, kiek daug talentingo jaunimo, jie nesuvaržyti, drąsus, darbštūs ir sukuria puikių darbų.
Dar mane labai sužavėjo architektai, kurie su užsakovais kovoja dėl kiekvienos spintelės rankenėlės. Jie daug jėgų išeikvoja, kad užsakovui įrodytų, jog galutinis rezultatas bus puikus, jei tik jais bus pasitikima.
Tokie architektai dirba sunkų psichologinį darbą, nes paprastai gerų užsakovų – vienas kitas.
– Aplankėte 23 būstus, kuriuos jums rekomendavo architektai, nes norėjo parodyti ką sukūrę, nekilnojamojo turto agentai, nes tikėjosi greičiau parduoti namus.
Sakykite, o kiek namų šeimininkų atsisakė įsileisti filmavimo kameras, nors jų gyvenamosios erdvės išties įspūdingos?
– Oho, kokiuose namuose lankiausi!
Yra Lietuvoje tiesiog nerealių būstų, pavyzdžiui, su didžiuliais baseinais vidury namo.
Tokie namai ne prabanga tviska, o užburia netikėčiausiais architektų sprendimais. Tokie galėtų dalyvauti bet kuriame užsienio interjero konkurse. Deja, televizijos žiūrovai tų namų niekada neišvys, nors labai stengiausi įkalbėti jų savininkus mus įsileisti. Beviltiškas reikalas. Vis dar esame kompleksuoti ir uždari. Vis dar bijome būti turtingi ir dėl to gerai jaustis.
