„Perkant grynaisiais pinigais prekėms taikoma nuolaida” – toks skelbimas kelis mėnesius šviečia maisto produktų parduotuvėje Plateliuose (Plungės r.).
„Ne tik pas mus – ir kitose parduotuvėse, ir degalinėse.
Čia toks protestas prieš bankus”, – tarstelėjo pardavėja.
Nedidelio prekybos tinklo „Danuva”, kuriam ir priklauso ši parduotuvė, savininkas Andrius Jonauskas neslėpė, jog už pirkėjų operacijas mokėjimo kortelėmis kas mėnesį jis bankui sumoka per 10 tūkst. litų.
Tiek atsieina banko mokesčiai už aštuonias tinklo parduotuves, išsimėčiusias po Žemaitiją, rašo „Lietuvos rytas“.
Nori mažesnių mokesčių
„Mums naudingiau, kai pirkėjai atsiskaito grynaisiais.
Suprantu, kokią naudą teikia kortelė, kai nereikia grynųjų pinigų nešiotis kišenėje, tačiau banko mokesčiai yra per dideli”, – kalbėjo A. Jonauskas.
Jis nelinkęs atskleisti, kiek procentų nuo apyvartos tenka atiduoti kortelių mokesčiams, tačiau neslėpė, kad tai daugiau nei 1 proc.
Tiesa, pastaraisiais metais šis mokestis susitraukė: dar neseniai jis viršydavo ir 2 proc.
„Jeigu jis siektų 0,4–0,6 proc., būtų normalu.
Nežinau, kiek kainuoja įdiegti atsiskaitymo kortelėmis terminalus, bet mes juk dirbame taikydami mažus antkainius.
Kartais, atsiskaičius su banku, paaiškėja, kad daiktą pardaviau pigiau, nei jis kainuoja”, – kalbėjo A. Jonauskas.
Tiesa, derybos su banku pavyko: neseniai mokestis buvo sumažintas.
Verslininkas įsitikinęs, kad netrukus jis dar susitrauks, nes šių reikalų ėmėsi ir Europos Komisija.
Kortelėmis atsiskaito apie 10 proc. „Danuvos” pirkėjų. Anot šeimininko, įdiegus „Perlo” terminalus jokių keblumų nebekyla: žmonės išsiima grynųjų ir už pirkinius gauna nuolaidą.
Kortele atsiskaito nedažnas
„Papildomų nuolaidų mokantiems grynaisiais netaikome, tačiau bankų mokesčiai – didelis smūgis mažoms parduotuvėms. Jie suryja mūsų antkainius”, – aiškino Panevėžio pakraštyje dvi parduotuves turintis verslininkas Jonas Katinas.
Jis dar nepamiršo, kai komisinis atlyginimas už mokėjimo korteles siekė 2,5 proc., vėliau traukėsi ir dabar sukasi apie pusantro procento.
„Tačiau ir tai mažoms parduotuvėms kaip akmuo po kaklu. Aišku, banko kortelių neišvengsi, nežengsi žingsnio atgal, bet tramdyti bankų apetitą reikėtų”, – įsitikinęs J.Katinas.
Įprastai jo parduotuvėse kortele atsiskaito apie dešimtadalį pirkėjų. Tačiau kai kaimų gyventojai gauna pašalpas, kurios pervedamos į korteles, šis skaičius išauga iki 15 procentų.
Kruta ir degalų pardavėjai
Neseniai neva plėšikiškais bankų įkainiais piktinosi ir degalų pardavėjai. Kaip ir mažų parduotuvių savininkai, jie taip pat labiau linkę priimti grynuosius pinigus.
Antai bendrovė „Lukoil Baltija” prieš metus įsteigė pirmąją degalinę „Cash and drive” („Mokėk grynaisiais ir važiuok”), šitaip išvengdama mokesčio bankams.
Joje grynaisiais atsiskaitantiems pirkėjams litras degalų kainuoja 17 centų pigiau nei kitose tinklo degalinėse. Šiuo metu tokių degalinių šalyje „Lukoil Baltija” turi septynias.
„Suteikėme klientams galimybę mokėti mažiau, tačiau grynaisiais.
O tą dalį, kurią sumokėtume bankams už transakciją, atiduodame pirkėjams”, – sakė degalinių tinklo atstovė Ingrida Ivanauskienė.
Briuselis pasiūlė apriboti apetitą
Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, 2011 metais prekybininkų mokamas komisinis atlyginimas už korteles vidutiniškai sudarė 1,44 proc. mokėjimo kortelių sumos.
Prekybininkų mokamo komisinio atlyginimo už mokėjimo korteles dydį lemia vadinamasis tarpbankinis apsikeitimo mokestis, kurį prekybininko bankas moka mokėjimo kortelę išdavusiam bankui.
Šių metų liepos 24 dieną Europos Komisija pasiūlė reguliuoti tarpbankinį apsikeitimo mokestį, nustatydama didžiausią jo dydį pagal mokėjimo kortelių rūšį: debeto kortelėms – 0,2 proc., kredito – 0,3 proc.
„Visa” ir „MasterCard” taisyklės lemia didesnius tarpbankinius mokesčius tose valstybėse, kuriose mokėjimo kortelių naudojama mažai. Tuo siekiama skatinti mokėjimo kortelių išdavimą.
„Tačiau didesni tarpbankiniai mokesčiai perkeliami prekybininkams ir mažina jų interesą priimti mokėjimą kortelėmis. Dėl to susidaro tam tikras ratas tarp palyginti didesnių mokesčių ir atsiliekančio kortelių panaudojimo lygio.EK pasiūlymas turėtų šias tendencijas pakeisti”, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.
Pasak jo, atsiskaitymai kortelėmis turėtų tapti patrauklesni ir plisti, pakeisdami dalį grynųjų pinigų operacijų, kurios šiuo metu bankams yra nuostolingos.
„Lietuvos teisės aktai nedraudžia siūlyti pirkėjui nuolaidą už tai, kad jis naudotų tam tikrą mokėjimo priemonę, šiuo atveju – grynuosius pinigus.Prekybininkas siekia, kad už prekes su juo būtų atsiskaitoma jam pigiausiu būdu.Tačiau kaip rodo kitų šalių centrinių bankų ir mūsų patirtis, prekybininkai ir gyventojai paprastai įvertina ne visas su grynųjų pinigų naudojimu susijusias sąnaudas: tarkime, papildomą įrangą gryniesiems saugoti, darbo laiką, apiplėšimo riziką”, – kalbėjo T. Karpavičius.
