Oro bendrovė „Air Lituanica” šiuo metu skraidina trimis kryptimis – į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną. Rugsėjo pabaigoje šis sąrašas bus papildytas Praha ir Miunchenu, planuose – ir Maskva.
Tačiau kodėl oro vežėjo pažymėjimą „Air Lituanica” gavo vos kelios dienos iki pirmojo savo skrydžio? Ir kodėl vėliau, negu tikėtasi, jiems įteikta komercinės veiklos licencija?
„Air Lituanica” komercijos direktorius Simonas Bartkus neslepia, kad kartais aviacijos naujokei koją pakišdavo ir pernelyg didelės ambicijos. Tačiau rezultatai nuteikia optimistiškai.
„Ką norėjome pasiekti, tą ir gavome. Skraidinamų keleivių skaičius rodo, kad žmonės mumis pasitiki. Tačiau yra ką stiprinti ir gerinti. Ypač tai susiję su jungiamaisiais skrydžiais, kurių reikia verslininkams”, – spragas nurodė S.Bartkus.
– Ar tikslai, kurių jau pavyko pasiekti, labiau atitinka optimistinį, ar pesimistinį scenarijų?
– Realistinį. Keleivių srautas gal 2 procentiniais punktais mažesnis, negu tikėjomės. Tačiau jie linkę už bilietus mokėti daugiau, nei prognozavome. Paaiškėjo, kad Lietuvoje nemažai žmonių keliauja darbo reikalais. Daug bilietų parduodame likus trims dienoms iki skrydžio.
Pradėjus skrydžius į Briuselį, daugiau bilietų buvo įsigyjama kelionei į Vilnių, be to, juose dažnesnės nelietuviškos pavardės. Ir dabar daugiau parduodame bilietų į Vilnių, kuriuos įsigyja užsieniečiai.
Tarkim, sykį iš Berlyno skrendančiame lėktuve tik vieno keleivio pavardė buvo lietuviška.
– Ar padeda tai, kad ant bilietų rašomas partnerių bendrovės „Estonian Air” pavadinimas? Juolab kad „Air Lituanica” jau pati turi licenciją.
– Žinomumo mums vis dar stinga, tad mums atstovauja „Estonian Air”. Jie dirba daug metų, juos žino tiek keleiviai, tiek bilietus parduodančios agentūros.
Kol kas skrydžiai kurį laiką bus vykdomi su „Estonian Air” kodu, nes Estijos partnerių bilietų platinimo sistema kur kas geriau išplėtota. Oro uostuose stenduose rodomi abu kodai. Savo kodo link eisime laipsniškai, tai gali užtrukti daugiausia pusantrų metų.
– Ar juntate, kad Lietuva pirmininkauja ES Tarybai?
– Aktyviai bendradarbiaujame su Užsienio reikalų ministerija. Deja, rugpjūtį – štilis. Tačiau spalį ir lapkritį Lietuvoje vyks svarbių renginių.
Kalbant apie visą rinką, liepą tiesiogiai maršrutu Vilnius–Briuselis keliavo 7,9 tūkst. žmonių.
Pernai tą patį mėnesį keleivių nebuvo nė 3 tūkstančių.
Skrydžiams į Briuselį išperkama apie 65 proc. bilietų. Gali visas vietas lėktuve parduoti už 30 eurų ir džiaugtis pilnu lėktuvu. Tačiau mes siūlome įvairių kainų ir manome, kad 60 proc. – neblogas rodiklis.
Daugiau nei pusė keleivių, kurie su mumis skrenda į Amsterdamą, keliauja toliau – į Ameriką, Afriką. Itin populiaru per Amsterdamą keliauti į Prancūziją – Lioną, Bordo, taip pat Jungtinę Karalystę – Mančesterį, Niukaslą.
Berlynas, ypač rugpjūčio mėnesį, – labiau turistinė kryptis. Jau dabar Vokietijos turizmo operatoriai, vežantys turistus į Baltijos šalis, norėtų sužinoti mūsų kitos vasaros tvarkaraščius.
– Kodėl vis dėlto „Air Lituanica” licenciją gavo vėliau, nei planavo?
– Tai buvo normalus procesas. Galbūt buvome pernelyg ambicingi planuodami.
Turėjome įvykdyti keletą formalių reikalavimų, kurie truko kiek ilgiau, nei manėme.
– O kodėl vis dar neatvyksta antrasis orlaivis iš Brazilijos? Juk buvo žadėta, kad jis pasirodys liepos viduryje.
– Susitarę su išperkamosios nuomos bendrove atidėjome lėktuvo atvykimą į Vilnių.
Viena vertus, ji pati nespėjo atlikti kai kurių namų darbų. Kita vertus, mums buvo akivaizdu, kad nėra poreikio skubiai turėti antrąjį lėktuvą.
Tiesiog lanksčiai reaguojame į besikeičiančią situaciją. Antraip, būdami maži, negalėtume išsilaikyti šioje rinkoje. Greičiausiai kitą savaitę orlaivis pasieks Vilnių.
– Jau aiškios kelios bendrovės skrydžių kryptys. Kas bus toliau?
– Mums įdomi Rusija – ir Maskva, ir Sankt Peterburgas. Pastarasis miestas labiau skirtas turistams, tad greičiausiai planus skraidyti į jį teks atidėti iki kitų metų pavasario.
Turime maždaug 20 krypčių sąrašą. Mus domina visos lėktuvu per pusantros valandos pasiekiamos vietos. Tačiau daug kur skraido kitos įmonės, o mes nenorime lipti ant kupros. Dar nesame tokie stiprūs, kad konkuruotume daužydamiesi kaktomis.
Be to, mėginsime atrasti ir naujas Lietuvai kryptis. Pavyzdžiui, į Vokietijos miestus – Diuseldorfą, Hamburgą. Galbūt į Vengrijos sostinę Budapeštą.
Taip pat mūsų akiratyje yra ir Skandinavijos šalių miestai.
Neteigiu, kad šios kryptys atsiras po pusmečio ar metų, tačiau galima apie jas mąstyti.
