Druskininkuose pastaraisiais metais svečių iš Vakarų valstybių srautas traukiasi, bet į jų vietą vis gausiau veržiasi rusakalbiai – rusai ir baltarusiai.
2012-aisiais, palyginti su 2011 metais, rusų, panorusių pasimėgauti Druskininkų sveikatingumo procedūromis, skaičius išaugo 46 proc., baltarusių – 26 proc.
Anksčiau šį kurortą mėgusių lenkų per metus sumažėjo kone ketvirtadaliu. Susitraukė ir vokiečių būriai.
Pernai šiame kurorte viešėjo iš viso 261 tūkst. svečių, 40 proc. jų – užsieniečiai.
Užtat Birštoną kol kas labiausiai mėgsta lietuviai.
Vilioja nauja sanatorija
Gausiu būriu turistų iki šiol negalėjęs pasigirti Birštonas pamažu atkunta. Praėjusiais metais čia viešėjo 35,8 tūkst. svečių, 2011-aisiais – 30,4 tūkst.
„Eglės” sanatorija, rekonstruotas kurhauzas, plečiamas dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas – šiuos tris dalykus Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė vadina šįmet augančio turistų srauto priežastimi.
„Praėjusio sekmadienio popietę trijuose nuomos punktuose nebuvo likę nė vieno dviračio. O juk pernai nebuvo nė vieno privataus nuomos punkto”, – sakė direktorė.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Birštonas sulaukė beveik 11 proc. daugiau svečių nei tuo pat metu 2012 metais. Kol kas čia garsiausiai girdėti lietuvių kalba. Lietuviai sudaro apie 88,5 proc. turistų.
„Užsieniečių daugiausia sulaukiame iš Vokietijos, toliau – rusai, latviai, lenkai, estai”, – vardijo R.Kapačinskaitė.
Išvadų neskuba daryti
Pirmuosius svečius jau suskaičiavo ir „Eglės” sanatorija, birželį atvėrusi duris Birštone.
Ateityje planuojanti vienu metu įkurdinti 320 svečių, kol kas jų priima tik 140.
Kaip pasakojo „Eglės” rinkodaros direktorius Edgaras Briedys, kol kas neskubama daryti išvadų, ar rezultatai geri. Tačiau vienu metu sanatorijoje apsistoja vidutiniškai apie 80 žmonių.
„Esame patenkinti, kad pajudėjome. Jei kitais metais tokiu laiku būsime jau suformavę lankytojų srautą, bus labai gerai”, – aiškino E.Briedys.
Užsieniečių lankytojų „Eglė” šią vasarą nesitikėjo, tačiau jau pirmąjį mėnesį sulaukė kelių danų turistų, o liepą – ir Vokietijos rusakalbių ar rusų iš pačios Rusijos.
Nenori mokėti daugiau
Druskininkuose dažnai išgirsi kalbant rusiškai.
„Kodėl vakariečių sumažėjo, o rusų padaugėjo? Pastarieji pratę mokėti daugiau, jie ne taip skaičiuoja pinigus.
O lenkai nenori plačiau praverti piniginės”, – aiškino Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis.
Ilgai Druskininkus gelbėdavo būtent lenkai, ypač iki 2003-iųjų. Vėliau išaugus investicijoms į šį kurortą pabrango ir paslaugos, o tai kaimynams iš Lenkijos tapo nebepatrauklu.
Gausėja latvių ir žydų
Pernai Druskininkuose ilsėjosi 157 tūkst. lietuvių ir 104 tūkst. atvykėlių iš kitų šalių.
Užsieniečių skaičius augo 16 proc., lietuvių kreivė taip pat kilo – 7 proc.
Reikšmingiausią užsieniečių srauto dalį sudarė rusai – 42,3 tūkst. poilsiautojų, 19,8 tūkst. – lenkai.
42 proc. pagausėjo poilsiautojų iš Latvijos gretos (išvis pernai latvių Druskininkuose apsilankė 10,2 tūkst.), 29 proc. išaugo žydų būrys (iki 1,5 tūkst.).
Druskininkai tapo išmaniuoju kurortu
Greičiau rasti tinkamą viešbutį, restoraną, pramogų vietą, išsirinkti kultūros renginį ir dar už viską pigiau sumokėti.
Tuo jau naudojasi naują programą „Smart Druskininkai” įsigiję išmaniųjų telefonų, turinčių „Apple App”, „Google Play” operacines sistemas, savininkai.
„Apple App Store” ir „Google Play Store” aplikacijų parduotuvėse pasirodžiusi nauja programa iškart sulaukė nemažo vartotojų susidomėjimo.
Druskininkai pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje sujungė nemokamą informacinį gidą ir nuolaidų kortelę.
Įsigijus savaitgaliui šį trijų dienų paketą už 9 litus, galima sutaupyti iki 200 litų nuolaidų restoranuose, viešbučiuose, suvenyrų parduotuvėse, populiariausiuose pramogų centruose.
Išmaniuoju telefonu parsisiuntę „Smart Druskininkai” programą, vartotojai gali rinktis vieną iš keturių kalbų – lietuvių, anglų, lenkų ir rusų, jie nemokamai gauna informaciją apie ieškomus objektus ir vykstančius renginius.
Padėti poilsiautojams taupyti laiką ir pinigus jau pasisiūlė daugiau kaip dvidešimt kurorto paslaugų ir verslo įmonių.
