Rusai turistai negali patikėti, kad Lietuva buvo sovietinė

Turistams iš ES šalių Lietuvos grožybės truputį pabodo, o Rytų šalių gyventojai vis gausiau atvyksta pas mus susipažinti su įžymiomis vietomis, užmegzti verslo kontaktų, apsipirkti. Pagrindinis traukos centras išlieka Vilnius, bet jį vejasi Druskininkai ir pajūrio kurortai.

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Aug 31, 2013, 1:10 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 3:34 PM

Sparčiai daugėja turistų iš Rusijos – palyginti su praėjusių metų II ketvirčiu, nuo balandžio iki liepos šalies viešbučiuose ir moteliuose jų apsigyveno apie 15 tūkst. daugiau (iš viso per šių metų II ketvirtį – 60,2 tūkst). Tokius duomenis portalui lrytas.lt pateikė Statistikos departamentas (SD).

Smolensko (Rusija) gyventojai Igoris ir Olga (abu 38 metų) iš Valdovų rūmų išėjo pakerėti, pamatę buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didybę ir jos kunigaikščių prabangą.

Patenkinti viešbučiais

„Mokykloje mums aiškino, kad LDK buvo galinga rusiška valstybė, kurią sužlugdė lenkai. Bet kai pamačiau lietuvių didikų buitį, viduramžių kultūrą, man ji nė kiek nepanaši į tą, kurią mačiau Rusijos muziejuose“, – pripažino Igoris.

Jis taip pat žino, kad iki 1990-ųjų Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis, ir tuo negali atsistebėti.

„Nematau jokių požymių, kad jūsų krašte buvo sovietiniai laikai. Tai neįtikėtinai, Lietuva – visiškai vakarietiška šalis“, – stebėjosi rusas.

Jo žmoną maloniai nustebino Vilniaus viešbučiai.

„Maniau, kad viešbutyje ne visada bus karšto vandens ir durys kris iš vyrių, taip mums yra pasitaikę keliaujant po buvusias SSRS šalis. Bet jūsų viešbutyje ne mažiau viskas šiuolaikiška ir patogu, kaip Amsterdame, o kainos panašios“, – Lietuvos sostinę gyrė Olga.

Rusų Vilniuje neskriaudžia

Vilniumi liko patenkintas ir 55 metų Aleksandras, per tris dienas susipažinęs su įžymiomis mūsų sostinės vietomis.

„Buvau Vilniuje mokykliniais laikais, mažai atsimenu iš to laiko. Pas mus, Rusijoje, galima išgirsti, kad rusų Lietuvoje nemėgsta, esą čia neverta lankytis. Nežinau, neišgirdau jokio blogo žodžio. Tik pastebėjau, kad jei nori ko nors pasiklausti, reikia užkalbinti vyresnio amžiaus vietinį, jaunuoliai rusiškai nemoka“, – įspūdžiais dalijosi peterburgietis.

SD duomenimis, II ketvirtį po rusų šiemet daugiausia viešbučiuose apsigyveno turistų iš Vokietijos (47,8 tūkst.). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vokiečių tūkstančiu sumažėjo.

Trečią vietą užima lenkai (45 tūkst.), baltarusiai – tik ketvirtą (36 tūkst.).

Daugiausia užsieniečių pagrindine nakvynės vieta rinkosi Vilnių (55 proc.), bet jį vejasi Druskininkai – šiais metais jį kaip nakvynės vieta pasirinko 8 proc. turistų daugiau nei pernai.

Anglus žavi alus ir merginos

Vilnių vis labiau pamėgsta britai. Per II šių metų ketvirtį jų atvyko 13,3 tūkst. – praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 10,4 tūkst. Per šių metų liepą Vilniaus turizmo informacijos centro (VTIC) punktuose Jungtinės Karalystės piliečių lankėsi beveik 28 proc. daugiau nei pernai.

Portalo lrytas.lt žurnalistai užkalbino lauko kavinėje Pilies gatvėje alų gurkšnojančių tatuiruotų britų jaunuolių draugiją. Jie pasisakė atvykę iš Bristolio ir neslėpė susižavėjimo Lietuvos grožybėmis (moterimis) ir gėrybėmis (alumi).

„Vien dėl dailių merginų verta atvykti į Lietuvą. Ir alus neblogas. Tiesa, skonis kitoks nei angliško, priprasti reikia. Bet užtat pigumėlis!“ – džiaugėsi anglai.

Atidžiau įsižiūrėjus į po Vilnių vaikštančius turistus galima pastebėti, kad tarp vokiečių ir skandinavų daugiau pagyvenusių žmonių, pensininkų, o tarp rusakalbių svečių dominuoja 30–50 metų amžiaus žmonės.

Vakarų ir Rytų turistų skirtumai

VTIC direktorė Jolanta Beniulienė patvirtino, kad vaizdas atitinka tikrovę.

„Taip ir yra – turistų amžių lemia šalies, iš kurios jie atvykę, socialinės rūpybos sistema. Iš Vakarų atvyksta daugiau pensinio amžiaus žmonių, nes jie gauna nemažas pensijas. Iš Rytų daugiausia atvyksta darbingo amžiaus žmonių“, – sakė J.Beniulienė.

Rusų turistų daugėja ne tik todėl, kad Lietuvoje išsiplėtė viešbučių tinklas – vis daugiau rusų atvažiuoja verslo reikalais, kartu pasirinkdami ir kultūrinio turizmo programą. Juos ypač džiugina Vilniaus restoranai, kavinės – vakarietiško stiliaus, bet palyginti nebrangios.

Vilniaus turizmo informacijos centrų (TIC) biuruose šių metų vasarą daugiausia apsilankydavo rusų (liepos mėnesį 10 tūkst. 827, 8 proc. daugiau nei pernai), lenkų (liepą 5 tūkst. 778, 15 proc. mažiau nei pernai), vokiečių (5 tūkst. 346 – 3 proc. mažiau nei pernai), baltarusių 2 tūkst. 935 (2,23 proc. daugiau nei pernai).

Apsižvalgo internete

Atrodo keista, kad baltarusiai užima tik ketvirtą vietą iš viso užsienio turistų Vilniuje srauto. Tačiau kol kas žinomi duomenys tik pagal turistų apgyvendinimą viešbučiuose ir kitose nakvynės vietose ir pagal apsilankymą TIC biuruose.

Kaimynai baltarusiai, atvykę į Vilnių, nebūtinai apsinakvoja, o TIC biurai jiems nebūtini. Ir ne vien todėl, kad kaimynus domina tik apsipirkti Vilniaus „Akropolyje“.

Jie informacijos apie Lietuvos sostinę prieš atvykdami randa internete arba jau būna anksčiau lankęsi Vilniuje.

VTIC direktorė J.Beniulienė teigė, kad vis daugiau baltarusių atvyksta ne vien komerciniais, bet ir kultūriniais tikslais. Baltarusių turizmą skatina ir viešbučių siūlomi paslaugų paketai, numatantys ir kultūrinę-pažintinę, ir apsipirkimo programą.

Internetinį puslapį apie kultūrinius renginius Vilniuje daugiausia atsiverčia lietuviai (90 prc.), o iš užsieniečių – baltarusiai.

Jos manymu, baltarusių turizmą turėtų paskatinti naujas švedų prekybos centras „Ikea“ ir prie Minsko plento ketinamas statyti ekonominės klasės „Luvro“ viešbutis.

Gyrė „Ikea“, pavydėjo Valdovų rūmų

Žurnalisto kalbinti Sergejus (40 m.) ir Oksana (39 m.) iš Mogiliovo (Baltarusija) Vilniuje svečiuojasi jau trečiąkart. Pastarąjį kartą buvo atvykę prieš metus, apsipirkti „Akropolyje“.

Pirmadienį jie apsilankė naujame prekybos centre „Ikea“, o praėjusį šeštadienį – Valdovų rūmuose. Šias vietas jie pavadino „aštuntuoju pasaulio stebuklu“.

„Dar nieko nepirkome, bet būtinai įsigysime virtuvės baldų, Baltarusijoje tokių su žiburiu nerasi. O Valdovų rūmai mums net pavydą sukėlė. Juk jie atspindi ir mūsų šalies istoriją, Gardinas buvo vienas LDK centrų. Norėčiau, kad būtų atstatytos visos LDK laikų pilys Baltarusijoje. Tik iš mūsų valdžios to nesulauksi“, – apgailestavo Sergejus.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.