Skursti dažniausiai rizikuoja vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis 2012 m. buvo 20,8 procento ir, palyginti su 2011 m., sumažėjo 4,4 procentinio punkto. 2012 m. 18–24 metų jaunimo skurdo rizikos lygis 1,6 procentinio punkto viršijo šalies vidurkį ir siekė 20,2 procento (2011 m. – 24,4 proc.).
Dėl pajamų tyrimo laikotarpiu (2011 m.) sumažėjusio nedarbo ir išaugusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,3 procentinio punkto ir 2012 m. sudarė 17,9 procento.
65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis 2012 m. sudarė 18,7 procento ir, palyginti su 2011 m., padidėjo 9 procentiniais punktais.
Išmokėta vidutinė senatvės pensija 2011 m. buvo 1 litu mažesnė už skurdo rizikos ribą vienam gyvenančiam asmeniui ir sudarė 748 litus. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 39,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (31,6 proc.). Vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2011 m., padidėjo 6,5 procentinio punkto.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,6 procento, iš bedarbių – 54,4 procento, iš senatvės pensininkų – 20,8 procento asmenų. Palyginti su 2011 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,6 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 0,5 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – padidėjo 7,7 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 28,4 procento.
Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2012 m. padidėtų nuo 20,8 iki 35,3 procento.
Neskiriant jokių socialinių išmokų, žemiau skurdo rizikos ribos gyventų beveik kas antras šalies gyventojas.
Skurdo rizikos gylis 2012 m. buvo 22,6 procento. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 22,6 procento mažesnės už skurdo rizikos ribą. Palyginti su 2011 m., skurdo rizikos gylis sumažėjo 6,4 procentinio punkto. Mieste skurdo rizikos gylis siekė 20,3 procento, o kaime – 23,6 procento (2011 m. – atitinkamai 24,8 ir 31 proc.)
