Dabartinei padėčiai apibūdinti būtų galima pritaikyti patarlę: „kartą nusvilęs ir šaltą pučia“. Nors lietuvių padėtis jau stabilizavosi, o bankų teikiamos būsto paskolų palūkanos – itin žemos, NT pardavėjai pripažįsta, kad vis dar sunku rasti pirkėją.
„2007 metais geriausi mūsų pardavimai buvo 66 butai per mėnesį, dabar geriausi pasiekimai svyruoja tarp 15 ir 20 butų per mėnesį. Tuomet vyko lenktynės, kas daugiau ir greičiau nusipirks, nes buvo sukurta iliuzija, kad būsto kaina visą laiką augs, tai buvo tarsi investicija. O dabar žmonės perka iš nuosavų pajamų, orientuojasi į kokybę ir susilaiko nuo skubių sprendimų, nes skubėti nėra jokios priežasties“, - laikotarpius lygino NT bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Klientus „Hanner“ bando privilioti siūlydama „infrastruktūros sprendimus“ - tai gali būti prie namo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, fontanas, vaikų žaidimo aikštelės, ant daugiabučio stogo įtaisyta saulės jėgainė.
„Keturias sienas, grindis ir lubas galima gauti bet kuriame projekte. Toliau prasideda tie papildomi kriterijai, mes daugiau investuojame būtent į juos. O tie, kuriems reikia ypatingai pigaus būsto, rinkoje jį gali surasti“, - portalui lrytas.lt teigė A.Avulis.
Svarbiausia išlieka kaina
Tiesa, tokia taktika gali ir nepasiteisinti.
„Klientui svarbiausia yra būsto kaina. Vėliau atkreipiamas dėmesys į vietą mieste, pastato kokybę ir šildymo kaštus ir tik tuomet susirūpinama aplinka ir kaimynais“, - būsto patrauklumo kriterijus įvertino NT agentūros „Ober-Haus“ ekspertas Marius Čiulada.
M.Čiulada pripažino, kad po krizės NT pirkėjai tapo išrankesni, daugiau laiko skiria paieškoms ir būsto nagrinėjimui.
„Nemažai pirkėjų jau pasimokė iš beatodairiškos plėtros Vilniaus pakraščiuose, kai nusiperki butą, o vėliau reikia sukti galvą dėl automobilių stovėjimo aikštelės ar šaligatvių nebuvimo, atstumo iki mokyklos ar darželio, artimiausios parduotuvės“, - sakė pašnekovas, kaip tokios beatodairiškos plėtros pavyzdį paminėjęs Perkūnkiemio rajoną Vilniuje.
Praėjusį ketvirtį Vilniuje parduotų naujos statybos butų vidutinė kaina buvo 4350 Lt/kv. m, o naujos statybos individualūs namai sostinėje pardavinėti vidutiniškai už 2261 Lt/kv. m.
Naujos statybos butai likusioje šalies dalyje praėjusį ketvirtį pardavinėti už vidutinę 2402 Lt kvadratinio metro kainą. Naujos statybos individualių namų kaina už Vilniaus ribų praėjusį ketvirtį smuktelėjo iki 1428 Lt už kvadratinį metrą.
Lietuviai ir užsieniečiai kelia skirtingus reikalavimus
Keliose šalyse veikiančios „Hanner“ vadovas teigia pastebėjęs skirtumų ne tik tarp „prieškrizinių“ ir „pokrizinių“ pirkėjų, bet ir tarp skirtingų šalių gyventojų.
Pavyzdžiui, Rumunijoje parduodamas butas turi būti visiškai kitoks, nei Lietuvoje. Lietuviai mėgsta atviras erdves, su virtuve sujungtą valgomąjį. Tuo tarpu rumunams svajonių būstas – su ilgu koridoriumi, iš kurio galima patekti į izoliuotus kambarius.
„Rumunijoje parduoti butą be apdailos neįmanoma, o Latvijoje butas turi būti ne tik su apdaila, bet ir su baldais, užuolaidomis ir paveikslais ant sienų. Lietuviai mieliau įsirengia patys, jie nori asmeninės erdvės“, - lygino A.Avulis.
Dar kitus reikalavimus būsimam būstui kelia juos perkantys nuomai.
„Gal dešimt iš šimto butų yra nuperkama nuomai. Jaučiamas toks požiūris į nuomojamą būstą, kaip į investiciją. Tokiems pirkėjams reikia mažesnio būsto, tokio, kurį galima lengvai parduoti“, - sakė pašnekovas.
Jau kurį laiką ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nekilnojamasis turtas gali tapti nebloga investicija – šiuo metu nuomojant būstą, galima kasmet susigrąžinti iki 8 proc. būsto vertės.
Tuo tarpu banke laikomi pinigai šiuo metu gali uždirbti apie 0,3-0,5 proc. palūkanų.
