Galimybe užsidirbti esą per mažai naudojasi vietos verslininkai. Specialistų teigimu, pajūrio regionas nukenčia ir dėl prasto susisiekimo geležinkeliais bei oru.
Vienintelis Lietuvos uostamiestis šią vasarą sulaukė 40 kruizinių laivų, kuriais atvyko penktadaliu daugiau turistų nei pernai. Jau dabar žinoma, jog kitą vasarą į uostą užsuks jau 48 laineriai, iš kurių 25 ilgesni nei 200 metrų ir gabenantys po 2-3,5 tūkst. keleivių. Šiųmečio kruizinio sezono rezultatai prilygsta geriausiems iki šiol 2008-iesiems. Tai, anot specialistų, įrodo, jog sunkmetis turizmo sektoriuje eina į pabaigą.
Lietuvą atranda šveicarai
Į Klaipėdą nuo šių metų sausio iki rugsėjo atvyko 73 tūkst. užsienio turistų, 2 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.
Kaip ir anksčiau, daugiausiai atvyko vokiečių ( iš viso apie 40 proc.), antroje vietoje – rusai. Turizmo sektoriaus darbuotojai pastebi, kad rusai išlaidauja labiausiai. Jie dėl kainų beveik nesidera ir drąsiai tenkina savo atostogų norus. Rusijos turistai negaili pinigų ir suvenyrams, kuriuos lauktuvių veža visiems draugams ir artimiesiems. Lietuvos pajūrį rusai pamėgo ir dėl šalia esančios Palangos bei Neringos. Trečioje vietoje atsidūrė prancūzai, toliau lentelėje rikiuojasi lenkai, amerikiečiai, italai, latviai, šveicarai.
„Latviai labai laukė sugrįžtančių delfinų, tad tikėtina, jog kitąmet jų srautas į Klaipėdą gerokai išaugs. Šveicarai itin mėgsta keliauti kemperiais, dviračiais, pėsčiomis, o kadangi artimiausias kaimynines šalis jau aplankė, pamažu atranda ir mūsų regioną – tai džiugina“, - sakė Klaipėdos TIC direktorė Romena Savickienė.
Kaimynai baltarusiai į Lietuvą dažniau atvyksta apsipirkti, atostogoms mūsų šalį renkasi dar nedaugelis.
Atverti ne visi keliai
Kas ketvirtas turistas į Klaipėdą atvyksta nuosavu automobiliu, beveik tiek pat keliauja laivais – keltais, kruiziniais laineriais arba jachtomis. Neabejojama, jog užsieniečių į uostamiestį užsuktų kur kas daugiau, jeigu būtų atnaujintas keleivinis traukinių maršrutas iš Maskvos į Klaipėdą ar Kretingą. Vis dar neišnaudojamos Palangos oro uosto galimybės. Šią problemą suvokia ir pajūrio savivaldybių vadovai. Per kitą savaitę vyksiantį Regiono plėtros tarybos posėdį merai tarsis, kaip pagerinti susisiekimą su Lietuvos pajūriu. Iki šiol neišspręsta ir supaprastinto vizų režimo Rusijos pasienio gyventojams problema.
Apklausa parodė, jog daugiausiai užsieniečiai į Klaipėdą atvyksta susipažinti su miestu ir pailsėti. Į krašto muziejus užsuka tik kas šeštas atvykėlis. Populiariausias išlieka Lietuvos jūrų muziejus.
Suskaičiuota, jog vienas užsienio turistas Klaipėdoje vidutiniškai išleidžia 50-100 eurų. Didžioji dalis svečių atvyksta kruiziniais laivais, tai pasiturintys žmonės, galintys atostogoms plačiai atverti piniginę. Tačiau paaiškėjo, kad uostamiestyje jie išleidžia kur kas mažiau nei norėtų.
Pinigų nėra kur išleisti
R. Savickienė apgailestavo, kad Klaipėdos senamiestyje nebėra nė vienos valiutos keityklos, beveik neliko ir bankomatų, kur turistai galėtų išsikeisti atsivežtą valiutą. Kai kurie, užsukę į turizmo centrą nusiperka atviruką vien tam, kad grąžą gautų litais.
Apmiręs senamiestis daug pramogų atvykėliams pasiūlyti negali. Trūksta ir parduotuvių, kavinių, kitų paslaugų.
Su turistais dirbantys specialistai įsitikinę, kad vietos verslininkai per mažai naudojasi galimybėmis užsidirbti, to paties esą negalima pasakyti apie kaimyninių Latvijos ir Estijos uostamiesčių verslininkus.
Tačiau nepaisant kai kurių neišspręstų problemų, dauguma apklaustų turistų Klaipėdą įvertino kaip įdomų ir svetingą miestą, nors jame vidutiniškai pabūna vos dvi dienas. Regiono turizmo informacijos centrai nusprendė sutelkti pastangas ir bendrai siekti, kad į Klaipėdą, Šilutę, Kretingą, Palangą ir Neringą atvyktų kuo daugiau svečių.
„Mes puikiai suprantame, jog po vieną nesame tokie patrauklūs, kad turistai norėtų čia praleisti daug laiko, bet keliaudami po visą kraštą jie galėtų įdomiai ir prasmingai praleisti atostogas“, - teigė R. Savickienė.
