Lazdijų ar Varėnos rajono ūkininkai nuolat dairosi, kur šių grūdų supirkimo kainos palankesnės. Lietuvoje bendrovė „Galinta ir partneriai” šiemet už grikių toną moka apie 800–850 litų – kone 200 litų mažiau nei pernai.
Pernai grikių derlius buvo prastas, lietus juos priplakė prie žemės. Tačiau paklausa buvo didelė, tad kaina buvo šoktelėjusi iki 1000–1100 litų už toną.
Bunkeriai prisipildo greitai
„Šiemet grikių nesėjome. Supirkimo kainos menkos, tad auginome kitus javus”, – sakė Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stanislovas Kėrys.
Užtat tame pačiame Varėnos rajone ūkininkaujanti „Tėviškės” bendrovė jų neišsižadėjo. Kiekvieną rudenį grikiai nurausvina maždaug 300 hektarų žemės.
„Kaip tik dabar juos ir kuliame. Derlius neprastas, kombainų bunkeriai greitai prisipildo. Iš hektaro byra apie 1,2 tonos grūdų.
Gerais metais derlingumas pasiekia 2 tonas, o prastais smunka iki kokių 600 kilogramų”, – aiškino bendrovės vadovas Vytautas Ramanauskas.
Kol kas „Tėviškė” nepardavė nė vienos tonos grūdų. „Kalbėjomės su supirkėjais iš Lenkijos, kol kas jų siūlomos kainos nedžiugina. Luktelėsime”, – nusprendė V.Ramanauskas.
„Tėviškė” grūdus laikyti gali kiaurus metus. Pavyzdžiui, iš sandėlių pernykštį derlių iššlavė šiemet pavasarį, prieš pat sėją.
Prognozės – pagal medunešį
Aukštaičiai taip pat neprasti grikių augintojai. Pasak Rokiškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialisto Antano Bučo, šiame krašte grikius sėja ne vienas ūkininkas.
Šiemet Aukštaitijoje ši kultūra užderėjo neblogai, nes vasara buvo palanki medunešiui: kai padirbėja bitės, derlius būna geras.
Apie 150 hektarų žemės Rokiškio rajone šiais augalais šiemet užsėjo „Lašų” žemės ūkio bendrovė.
Lietaus debesys pastarosiomis savaitėmis jai trukdo įvairuoti kombainus į laukus.
Tačiau kitų ūkininkų užaugintus grūdus bendrovė jau superka, už toną mokėdama 800–830 litų. Jei jų žemdirbiai atgabena per 30 tonų, kaina dar šiek tiek pasistiebia.
Mat viena „Lašų” bendrovės veiklos krypčių yra prekyba grūdais – ji atstovauja užsienio supirkėjams. Tad aukštaičių užauginti grikiai pasiekia sandėlius Prancūzijoje, Lenkijoje, kitose Europos valstybėse.
Kainų rekordų nebus
Anot „Lašų” bendrovės vadovo Zenono Akramavičiaus, europiečiai noriai perka lietuviškus grikius, tačiau bet kuriuo metu gali jų atsisakyti.
„Grikių kainas, kokios buvo 2011-aisiais, ūkininkams belieka sapnuoti. 2010-ųjų rudenį liūtys pražudė derlių Rusijoje.
Užpernai grikiai neužderėjo nei Lenkijoje, nei Vakarų Europoje. Tad jie buvo graibstomi, už toną mokėta po 1890–1900 litų”, – prisiminė Z.Akramavičius.
Tos kainos gerklėje strigo ir vartotojams: grikių kruopos ėmė taip sparčiai brangti, kad už jų kilogramą parduotuvėje pirkėjai turėjo kloti kone 10 litų.
Šiuo metu maždaug tiek kainuoja ekologiškų grikių kilogramas. Tiesa, ūkininkų turgeliuose juos pardavinėjantys tarpininkai už žemdirbių užaugintus grikius nesibodi paprašyti 7 ar dar daugiau litų.
„Kol derlius dar laukuose, galutinės supirkimo kainos nenustatėme. Tačiau nėra tekę grikių pirkti svetur. Visada Lietuvoje jais apsirūpiname”, – sakė grūdų perdirbimo įmonės Ustukių malūno vadovas Giedrius Uždavinys.
Plotai keičiasi kasmet
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2011-aisiais Lietuvos ūkininkai grikiais buvo apsėję 27,5 tūkst. hektarų žemės. Pernai – kone 37 tūkst. hektarų. Įtakos tam turėjo 2011-aisiais išsipūtusios jų supirkimo kainos.
Tačiau šįmet plotai sumenko iki 31 tūkst. hektarų.
Gausiau nei anksčiau grikių šįmet augino Šalčininkų, Rokiškio, Varėnos, Švenčionų, Biržų, Anykščių rajonų žemdirbiai. Kasmet daugiausia grikių sėjama Šalčininkų (šiemet – 5100 hektarų) bei Rokiškio (4850 hektarų) rajonuose. Varėnos rajone jie kuliami 3830 hektarų.
