Uždirbti tūkstančiai ir milijonai litų sukelia deja vu jausmą – panašius pelnus bendrovės žėrė prieškriziniais laikais. Natūralu, kad darbuotojams kyla klausimas – kada atlyginimai pradės augti taip, kaip prieš krizę?
„Nėra gerų naujienų“, - viltis užgesino konsultacijų įmonės „Hay Group“ produktų paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta.
Ketvirtadienį pristatyto tyrimo duomenimis, Lietuvoje veikiančios įmonės skyrė iki 1,7 proc. didesnius biudžetus atlyginimams išmokėti.
Jei darbuotojas antrus metus iš eilės dirbo toje pačioje pozicijoje, jis gali tikėtis maždaug 3 proc. atlyginimo išaugimo.
„Prieš 5 ar 6 metus nebuvo klausimo, ar didinti atlyginimą, buvo tik klausimas, kiek didinti. Tuo tarpu dabar iki trečdalio įmonių daro pauzes didindamos atlyginimus. Viena priežastis gali būti finansinių galimybių, resursų neturėjimas. Kitas dalykas – verslininkai stengiasi valdyti savo rizikas nedidindami fiksuotų įsipareigojimų“, - sakė E.Kajieta.
Dabar tarp darbdavių populiarėja tendencija sieti savo darbuotojų atlyginimus su pasiektais rezultatais, kad staiga stabtelėjus ekonomikai ar įmonės veiklai, nereiktų toliau mokėti didelių atlyginimų.
Augo darbininkų atlyginimai
Šiais metais atlyginimai dažniau augo darbininkams ir jaunesniesiems specialistams. 80 proc. šios kategorijos darbuotojų sulaukė atlyginimų pakėlimo. Iš dalies šią tendenciją sąlygojo minimalaus atlyginimo didinimas, tačiau įtakos turėjo ir situacija darbo rinkoje – įmonėms vis sunkiau rasti ne tik specialistų, vadovų, bet ir darbininkų.
Kitose kategorijose atlyginimai augo vangiau – atlyginimai buvo pakelti 53 proc. specialistų ir 58 proc. viduriniosios grandies vadovų. Rečiausiai baziniai atlyginimai didėjo aukščiausios grandies vadovams – didesnės algos sulaukė 45 proc. tokio lygio vadovų.
Tačiau tai dar nereiškia tuštesnių vadovų kišenių – tiesiog bazinius atlyginimus vis dažniau keičia motyvacinės sistemos: priedai, premijos.
„Tai – pasaulinė praktika. Vakaruose dažnai bazinis atlyginimas tesudaro 20 proc. ar net mažiau viso vadovo atlyginimo paketo“, - sakė E.Kajieta.
Požiūriai vis dar skiriasi
Tyrimo duomenimis, nusprendę didinti pinigų, skiriamų atlyginimams, dalį, darbdaviai juos skirstė nevienodai.
„Matome įdomias tendencijas, kaip elgiasi vietinio ir tarptautinio kapitalo įmonės.
Lietuviškos įmonės gelbsti labiausiai „skaudančias vietas“, keldamos atlyginimus tiems darbuotojams, kurie gauna mažiausius atlyginimus.
Tuo tarpu tarptautinio kapitalo įmonės sugebėjo efektyviau paskirstyti biudžetą ir balansuoti tarp skirtingų rizikų.
Tarptautinio kapitalo įmonės nukreipė kapitalą ir į tuos, kurie uždirba mažiausiai, ir į tuos, kurie gauna gerą atlyginimą, bet yra įmonei vertingiausi.
Toks nuoseklus požiūris leidžia išgelbėti įmonę nuo „gaisrų gesinimo“, kuris kainuoja brangiau. Lietuviškoms įmonėms, pribrendus laikui ar darbuotojų skauduliams tenka mesti didesnius resursus jiems užglaistyti“, - pastebėjo E.Kajieta.
Atlyginimų rinka dar nėra brandi
Viena didžiausių ekspertų matomų lietuviškos darbo rinkos bėdų – didelė fragmentacija, išsibarstymas. Net iš skaičiavimų atmetus 25 proc. mažiausiai ir 25 proc. daugiausiai uždirbančius asmenis ir palikus „statistinį viduriuką“, atlyginimai vis tiek labai skiriasi. „Hay Group“ duomenimis, skirtumai šiame sektoriuje gali būti nuo 48 iki 77 proc. atlyginimo skirtumas už tą patį darbą. „Brandžiose ekonomikose šis skaičius siekia iki 35 proc. Tokie skirtumai nėra naudingi nei darbuotojams, nei darbdaviams. Darbuotojas nežino, ko jis yra vertas, o darbdaviui sunku nustatyti atlyginimą, kuris išlaikytų darbuotoją“, - problemas įvardijo E.Kajieta.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis padidėjo
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2012 m. buvo 12 procentų ir, palyginti su 2011 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto, iš jų verslo įmonėse – 16,6 procento ir sumažėjo 0,1 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2012 m. sudarė 12,6 procento. Privačiajame sektoriuje jis buvo 2,8 procentinio punkto didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 16,1 procento, valstybės sektoriuje – 3,3 procento.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2012 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos (40 proc.), apdirbamosios gamybos (26,6 proc.), informacijos ir ryšių (26,4 proc.), kitos aptarnavimo veiklos (25,3 proc.) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (24,6 proc.) įstaigose ar įmonėse.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtaką darė vyrų ir moterų, dirbančių konkrečioje ekonominėje veikloje, skaičius, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas.
Didžiausia mėnesio alga – 1,5 mln. litų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai išmokėta didžiausia per ketverius metus vienkartinė mėnesio alga – daugiau negu 1,5 mln. litų (neatskaičius mokesčių).
Toks atlyginimas sumokėtas privačioje lietuviškoje bendrovėje, kurios pavadinimo VMI neatskleidžia.
Lietuviškos įmonės pernai mokėjo ir didžiausias algas vadovams. Didžiausias vieno jų vidutinis mėnesio atlyginimas siekė 285,5 tūkst. litų.
Užtat mūsų šalyje veikiančios užsienio bendrovės galėjo pasigirti didžiausiu vidutiniu darbuotojams mokamu atlyginimu: iš 5 didžiausias algas mokančių įmonių tik viena yra lietuviško kapitalo.
Joje atlyginimo vidurkis – 35,5 tūkst. litų. Vienoje užsienio įmonėje darbuotojai gauna vidutiniškai 45,3 tūkst. litų per mėnesį, arba 540 tūkst. litų per metus.
Nors VMI atskleisti skaičiai atrodo įspūdingai, reikia nepamiršti, kad tai duomenys apie daugiausia uždirbančius įmonių vadovus, o ne apie bendrą padėtį.
Lietuvos įmonės šiuo metu yra gerokai atsargesnės negu prieš krizę, tad uždirbtus pinigus mieliau investuoja ne į žmones, o į verslo plėtrą.
Galima suktis ir trijose darbovietėse
Pernai didžiausia mėnesio alga, mokėta bent vieną mėnesį, sudarė 1,505 mln. litų, taip pat buvo dar trys asmenys, per mėnesį uždirbę daugiau nei po 1,1 mln. litų.
Penkios didžiausios mėnesio algos pernai sudarė 258,5 tūkst., 138 tūkst., 135,5 tūkst., 131,6 tūkst. ir 131,5 tūkst. litų.
Didžiausia visų darbuotojų vidutinė mėnesio alga buvo užsienio įmonėse – atitinkamai 45,3 tūkst. ir 39,9 tūkst. litų, vienoje lietuviškoje bendrovėje – 35,6 tūkst., užsienio įmonės filiale – 31,5 tūkst., dar vienoje užsienio bendrovėje – 31,2 tūkst. litų. Iš viso pernai 22 asmenys per metus vienoje įmonėje uždirbo daugiau nei milijoną litų.
Vieną didžiausių mėnesio algų visose darbovietėse uždirbo asmuo, kuris dirbo trijose bendrovėse, institute ir universitete: jo mėnesio alga siekė 139,2 tūkst. litų.
