Lietuviai saugosi sukčių, galinčių apgaule paimti kreditus

Vis daugiau lietuvių apsaugodami savo banko sąskaitas nuo galimo kreditų jų vardu paėmimo stengiasi iš anksto užbėgti sukčiams už akių.

Nepageidaujančiųjų greito kredito registre, skirtame apsaugoti gyventojus nuo sukčių svetimu vardu sudaromų kredito bei lizingo sutarčių, per metus užsiregistravo 6000 gyventojų.<br>„Creditinfo“ nuotr.
Nepageidaujančiųjų greito kredito registre, skirtame apsaugoti gyventojus nuo sukčių svetimu vardu sudaromų kredito bei lizingo sutarčių, per metus užsiregistravo 6000 gyventojų.<br>„Creditinfo“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 16, 2013, 12:48 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 3:08 AM

Sukčiams Lietuvoje surandant naujų būdų, kaip apgaule išgauti asmeninius gyventojų bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, sparčiai daugėja ir prevencines priemones naudojančių asmenų. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, nepageidaujančiųjų greito kredito registre, skirtame apsaugoti gyventojus nuo sukčių svetimu vardu sudaromų kredito bei lizingo sutarčių, per metus užsiregistravo 6000 gyventojų.

Kreditų biuro generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius teigė, kad lietuviai dažnai neteisingai įsivaizduoja sukčius, galvodami, kad nelegaliomis finansinėmis machinacijomis užsiima tik kaliniai.

„Neretai sukčiai įsivaizduojami kaip laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, kurie telefonu ar kitais kanalais išgauna privačius duomenis ir juos perduoda laisvėje esantiems bendrininkams. Tačiau pavojų kelia ne vien jie. Vienas naujausių pavyzdžių yra byla, kurioje nuteista įdarbinimo paslaugų įmonėje užsienyje dirbusi lietuvė, neteisėtai įgijusi svetimas elektronines priemones ir kelių Lietuvos gyventojų vardu apgaule pasiėmusi kreditus po 500 litų. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos pasižymi tuo, kad piniginius ar laiko nuostolius patiria ir žmonės, ir kreditus teikiančios įmonės“, – sakė jis.

Pasak A.Bogdanavičiaus, atskleidus ar praradus asmeninius duomenis, galima išvengti atvejų, kai pastarieji panaudojami kreditams paimti ar įvairiems daiktams išperkamosios nuomos (lizingo) būdu įsigyti. Jei gyventojas yra užsiregistravęs „Nenoriu greito kredito“ registre, tai kredito įstaigos, kai tikrina kliento mokumą, yra informuojamos, kad šis asmuo prevencijos nuo sukčių tikslu yra pranešęs nenorintis, kad jo vardu būtų sudaryta sutartis.

Iš 6000 tūkstančių užsiregistravusių asmenų, dauguma yra atsisakę sudaryti tiek greitojo kredito, tiek lizingo sutartis.

Atsiradus poreikiui skolintis ar pirkti išsimokėtinai, asmenys gali atsisakyti šios paslaugos. Įrašas apie išreikštą valią negauti greitųjų kreditų registre išlieka 90 dienų po išsiregistravimo (nutraukimo), taigi šį laikotarpį dar būna matomas greitųjų kreditų ir lizingo bendrovėms.

Pasak A.Bogdanovičiaus, nuo registro veikimo pradžios augo ne tik užsiregistravusių gyventojų, tačiau ir užsiregistravusių kredito davėjų gretos, į kurias ir yra nukreipta informacija apie asmens valią nesuteikti paslaugos.

„Registru dabar naudojasi praktiškai visos greitųjų kreditų bei lizingo bendrovės, taip besistengiančios užtikrinti, kad kreditas nebūtų suteiktas asmenims, kurie šios paslaugos atsisakė norėdami apsisaugoti nuo sukčių“, – teigė „Creditinfo“ vadovas.

Registracija yra nemokama ir gyventojams, ir kredito įstaigoms.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.