Lietuvių bėdos su žvakėmis tapo naujo verslo pradžia

Daugelis dar pamena laikus, kai per Vėlines kapinėse žmonės vargo bandydami uždegti žvakes. Jas vyniodavo į popierių, iš polietileno plėvelės ar stiklo lakštų konstruodavo tvoreles, turėjusias saugoti nuo vėjo ir lietaus. Kai lietuviai sergėjo amžinąją šviesą ir viltį simbolizuojančią žvakės liepsną, kaimynai lenkai jau sekė Vakarų šalių tradicija ir gamino žvakes indeliuose.

Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

Nov 1, 2013, 6:21 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 4:19 PM

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės  metais tai išvydęs karteniškis Gintautas Igaris pamanė, kodėl nepabandžius imtis šalyje dar neišmėginto verslo? Šiandien 45-erių vyras vadovauja didžiausiai Vėlinių ir lauko žvakių gamybos įmonei Lietuvoje.

„Tai tikrai nebuvo mano vaikystės svajonė“, - šypsosi verslininkas, kadaise įvaldęs bosinę gitarą, o savo pomėgį važinėti motociklu pavertęs sėkmingu startu Dakaro dykumų ralyje.  

Prieš daugiau nei dvidešimt metų G.Igaris baigė Klaipėdos universiteto Estradinės muzikos (dabar – Džiazo) katedrą, tačiau pradėjęs kurti savo įmonę, nuo muzikos atitolo, o gitarą ilgainiui pakeitė motociklas. G.Igaris yra dalyvavęs tarptautinėse motociklų lenktynėse, o didžiausiu iššūkiu tapo startas Dakaro dykumų ralyje. Garsiausiose pasaulyje lenktynėse lietuvis dalyvavo jau du kartus.  

Pavyzdys - japonų verslininkai

Gaminti Vėlinių ir lauko žvakes G.Igario vadovaujama įmonė „Geralda“ pradėjo 1998-aisiais.  Per penkiolika metų būta ir sunkesnių periodų. Juos įveikti ir išsilaikyti aršioje konkurencinėje kovoje padėjo japonų verslo filosofija. „Geraldos“ gamybinėse patalpose ant sienos kabo įmonės vertybių piramidė, įkvėpta automobilių gamybos milžinės „Toyota“ patirties.  Svarbiausia čia – pagarba klientui ir vienas kitam. Paprasčiau kalbant, tai reiškia, kad pirkėjų pamėgtas produktas negali būti pradėtas gaminti kokybiškas medžiagas keičiant prastesnėmis ir pigesnėmis, siekiant kuo daugiau uždirbti. Susigundžiusios greitu pelnu jau žlugo daug sėkmingų įmonių.

Per metus „Geraldos“ fabrike Kartenoje pagaminama apie 15-20 mln. žvakių. Kol kas tik dešimtadalis šio kiekio iškeliauja į užsienio prekybos vietas, visa likusi produkcija realizuojama Lietuvoje. Tačiau įmonė per artimiausius kelerius metus turi planų padidinti gamybos apimtis net kelis kartus ir didžiąją dalį produkcijos eksportuoti. Įmonės vadovų žvilgsnis nukrypo į milžinišką Lenkijos rinką. 

Žvakės per mirusiųjų dieną deginamos ir kitose katalikiškose šalyse, kaip Slovėnija, Slovakija, tačiau, pasak G.Igario, gabenimo išlaidos smarkiai išaugintų žvakių kainas, tad konkuruoti su vietos gamintojais būtų itin sunku.

Nebesidairo pigiausių

Šiuo metu „Geralda“ gamina per 50 rūšių žvakių, kurios į indelius yra pilamos arba presuojamos. Žvakėms gaminti naudojamas kelių rūšių parafinas, taip pat sojų vaškas, palmių aliejus, kiti augalinės ir gyvulinės kilmės priedai.

Per 15 metų įmonės specialistai gerai pažino lietuvių skonį. Šis artimas skandinaviškajam. Šiaurės šalių gyventojai mėgsta santūrias formas, dažniausiai baltos spalvos žvakes permatomuose indeliuose, tik lietuviai dažniau renkasi stiklinius indelius, o skandinavai pirmenybę teikia plastikiniams.

G.Igaris teigė, jog pirkėjų įpročius formuoja didžiųjų prekybos tinklų politika – akcijos ir nuolaidos, per kurias žmonės turi galimybę žvakių įsigyti pigiau. Tačiau, anot verslininko, lietuvių įpročiai keičiasi: „Pigaus importo laikas praėjo, nebėra ir mados pirkti vien todėl, kad pigu. Pirkdami žmonės jau galvoja, ar žvakė degs ilgai, kaip ji atrodys.“  

Darbymetis baigėsi

Vėlinės daugeliui lietuvių savo svarba prilygsta didžiosioms metų šventėms. Tad šiomis dienomis parduotuvių lentynos lūžta nuo šių žvakių pasiūlos. Verslininkai pastebi, jog pigiausios atvežtinės žvakės nebėra populiariausios, lietuviams vis labiau rūpi ir jų dizainas bei kokybė.

Lapkričio pradžios šventėms žvakių gamintojai rengiasi ištisus metus, o gamybos piką pasiekia rugpjūtį.  Kai produkcija atkeliauja į prekybos centrus, didžiausi metų darbai jiems jau būna baigti.

Šiemet žvakių indeliuose kainos nekito. Jų galima įsigyti ir už keliasdešimt centų, tačiau Lietuvos pirkėjai dažniausiai renkasi ne pačias pigiausias, o tas, kurių kaina svyruoja nuo 1 iki 3 litų. „Juk Vėlinės būna tik kartą per metus, argi 50 centų, išleistų žvakei, yra šventės esmė? Manau, kad dauguma žmonių gali sau leisti pirkti žvakes nuo 2 iki 4 litų ir brangesnes. Lietuviai vis dažniau renkasi kokybę, pirkdami atkreipia dėmesį į tai, kiek laiko žvakė dega, ar ji pagaminta kokybiškai“, - pastebi didžiausios Lietuvoje žvakių gamintojos bendrovės „Geralda“ vadovas.

Naujoves jaukinasi ilgai

Pirkėjai pamažu nusigręžia nuo pigios kiniškos produkcijos ir dažniau dairosi į vietos gamintojus. Lietuvos gamintojams daugiausiai tenka atlaikyti kaimynų lenkų konkurenciją. Iš čia į parduotuves atkeliauja daug pigios ir ne visada kokybiškos produkcijos. Ši išsiskiria įvairiausių spalvų ir raštų margumynu, kai kada į indelius pridedama gėlių žiedlapių. Tačiau tokiomis kompozicijomis lietuviai ne itin žavisi.

Žvakių gamintojai džiaugiasi, kad nuostata pirkti brangesnį, bet patvaresnį daiktą, pamažu įsigali ir šioje rinkoje. Kai kuriose šalyse vis labiau populiarėja elektrinės žvakės, tačiau kada jos bus naudojamos Lietuvoje, verslininkas nesiryžo prognozuoti. Jis pastebi, jog lietuviai gana konservatyvūs, inertiški, į naujoves žiūri atsargiai: „Staigių pokyčių per vienerius ar dvejus metus turbūt neįvyks, o kas bus po 20 metų, sunku numatyti.“

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.