„Bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė savo mokėjimo įsipareigojimų „Estonian Air“, numatytų mūsų sutartyse. „Estonian Air“ buvo priversta nutraukti sutartis dėl pakartotinių jų pažeidimų iš „Air Lituanica“ pusės, kurie nebuvo pašalinti nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų, kuriuos pateikė „Estonian Air“, – ketvirtadienio rytą pranešė „Estonian Air“ vadovas Janas Palmeris.
„Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ komercinis bendradarbiavimas nutrauktas vienašališkai. Estai lietuviams skolingi 5,7 mln. litų“, – tokį atsaką po poros valandų sudavė Lietuvos įmonė.
Estai lietuviams nepadės
Anot „Estonian Air“ vadovo, sprendimas nutraukti sutartį buvo nelengvas, tačiau jis esą buvo būtinas.
„Bendrovė „Estonian Air“ negali palaikyti „Air Lituanica“ daugiau, nei tai numato sutartis. Mūsų pirmoji užduotis yra tarnauti savo keleiviams, ir todėl mes padarysime viską, kad įvykdytume mūsų įsipareigojimus jiems“, – tvirtino J.Palmeris.
Pagal nuo ketvirtadienio nutrauktą Skrydžių paslaugų sutartį „Estonian Air“ turėjo teikti skrydžių paslaugas „Air Lituanica“, naudodama vieną 76 vietų orlaivių iki 2015 metų pabaigos. Šis orlaivis buvo skirtas skrydžiams iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną.
Kol kas „Estonian Air“ tęs skrydžius maršrutu Vilnius–Amsterdamas pagal galiojantį skrydžių tvarkaraštį. Sprendimas dėl maršruto Vilnius–Berlynas bus priimtas šią savaitę ir apie tai bus pranešta.
Keleiviai, turintys bendrovės „Air Lituanica“ bilietus (prasidedančius skaičiais 431-XXXXXXX) bus priimami į bendrovės „Estonian Air“ skrydžius tik lapkričio 28 ir 29 dienomis. Pradedant nuo lapkričio 30 dienos, į bendrovės „Estonian Air“ skrydžius bus laipinami tik keleiviai, turintys „Estonian Air“ bilietus (prasidedančius skaičiais 960-XXXXXXXXX) ir partnerių oro bendrovių („KLM“, „Delta“, „Hahn Air“ ir t.t.) bilietus.
Taisyklės, pagal kurias bendrovės „Air Lituanica“ bilietus galima pakeisti į bendrovės „Estonian Air“ skrydžiuose galiojančius bilietus, galima rasti bendrovės „Estonian Air“ interneto svetainėje www.estonian-air.com. Kiti klausimai apie bendrovę „Air Lituanica“ arba jos bilietus turėtų būti pateikti bendrovei „Air Lituanica“.
Pagal komercinę sutartį, „Estonian Air“ teikė ir kitas paslaugas „Air Lituanica“ – pavyzdžiui, priėjimą prie „Estonian Air“ pardavimo ir platinimo kanalų, bilietų pardavimo ir įplaukų tvarkymo.
„Air Lituanica“ žada tęsti veiklą
„Air Lituanica“ komercijos direktoriaus Simonas Bartkus savo bloge skelbia, kad, nepaisant „Estonian Air“ pranešimo, įmonė tęsia savo veiklą ir skrydžius.
„Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ yra nustebinta Estijos oro linijų bendrovės „Estonian Air“ komunikaciniais veiksmais, kurie pažeidžia sutartį ir partnerystės principus, tačiau patvirtina, kad komercinis bendradarbiavimas tarp aviakompanijų nutrūko“, – ketvirtadienį pripažino „Air Lituanica“.
Jau patvirtinta, kad nuo lapkričio 28 d. skrydžius į Amsterdamą vykdo Estijos oro linijų bendrovė, o į Berlyną, Briuselį, Miuncheną ir Prahą – „Air Lituanica“. Keleiviai jokių nepatogumų esą nepatirs.
„Kompanijai „Estonian Air“ perėmus vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, keleiviai neturėtų pajusti jokių nepatogumų, tačiau iškilus klausimams, jie visada gali kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Mes esame pardavę 480 bilietų į Amsterdamo skrydžius ir visais keleiviais bus pasirūpinta, o keleiviais, kurie įsigijo bilietus per „Estonians Air“, pasirūpins Estijos kompanija, t.y. garantuos jiems jų teises“, – sako „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus.
Skrydžius į Briuselį, Berlyną, Miuncheną ir Prahą vykdys „Air Lituanica“ ir visos paslaugos, kaip ir iki šiol, bus teikiamos pagal šios kompanijos tvarką. Skrydžiai bus vykdomo „Air Lituanica“ orlaiviu – 86 vietų „Embraer 175“. E.Zubraus teigimu, komercinis bendradarbiavimas su „Estonian Air“ nutrūko po ilgų derybų dėl sutarties sąlygų, kurios netenkino abiejų šalių.
„Estonian Air“ vienašališkai nutraukus sutartį, jie liko mums – kompanijai „Air Lituanica“ – skolingi 5,7 milijonus litų už jau praskridusius keleivius ir sumokėtus depozitus. Tokie drastiški Estijos kompanijos veiksmai galėjo būti sukelti to, kad „Air Lituanica“ per tokį trumpą laiką – 5 mėnesius – Amsterdamo reisą pavertė rentabiliu, jo užkrovimas yra 75 proc., tad šis reisas gali tapti puikiu „Estonian Air“ pajamų šaltiniu“, – pasakoja „Air Lituanica“ direktorius. E.Zubrus priduria, kad „Air Lituanica“ reikalauja, jog skola būtų grąžinta, o jeigu ne, tai naudosis kraštutine priemone, t.y. kreipsis į Tarptautinį Arbitražą. Taip pat „Air Lituanica“ sieks Amsterdamo reisą vykdyti savarankiškai.
Primename, kad veiklos pradžioje oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ savo komerciniu partneriu pasirinko Estijos oro linijų bendrovę „Estonian Air“. Lietuvos ir Estijos aviakompanijos susitarė bendradarbiauti bilietų platinimo ir tiesioginių bei jungiamųjų skrydžių vykdymo srityse. Aviakompanijos bendradarbiavo vykdydamos bendrojo kodo skrydžius – kai kurie „Air Lituanica“ skrydžiai turėjo „Estonian Air“ skrydžių numerį. Bilietus buvo galima įsigyti per „Estonian Air“ ir „Air Lituanica“ pardavimų kanalus.
Nuo lapkričio 28 d. bilietus į Amsterdamo reisą bus galima įsigyti tik per „Estonian Air“ pardavimo kanalus, o į Berlyno, Briuselio, Miuncheno ir Prahos – per „Air Lituanica“ bilietų platinimo kanalus. Nepaisant to, kaip keleiviai įsigijo skrydžio bilietus į Amsterdamą, jie visi galės skristi, tik jiems bus suteikiamos „Estonian Air“ paslaugos t.y. skrydis bus vykdomas Estijos aviakompanijos lėktuvais ir su jų skrydžio numeriu „OV“, orlaivyje skrydžio metu bus teikiamos „Estonian Air“ paslaugos, jie prisiims visą atsakomybę už keleivių saugumą, garantuos jiems jų teises.
CAA pradės kompanijos patikrą
Akivaizdu, kad šios naujienos nepadidins pasitikėjimo lietuviška skrydžių bendrove, kurios skrydžiai pastaruoju metu būdavo neretai atšaukiami dėl dažno lėktuvų gedimo ir kitų priežasčių.
Vilniaus oro uostas atsisako paskelbti, ar „Air Lituanica“ turi uždelstų skolų oro uostui.
Civilinės aviacijos administracija pranešė pradedanti „Air Lituanica“ finansinį patikrinimą. Institucijos vadovas Kęstutis Auryla sako, kad dar anksti pasakyti, ar kompanija turi rimtų finansinių sunkumų.
„Air Lituanica“ įstatinis kapitalas siekia apie 10 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų investavo Vilniaus miesto savivaldybė. Strateginis investuotojas kol kas nerastas.
