ES parama – vienas svarbiausių turizmo „variklių“

Per kelis pastaruosius metus pajamos iš turizmo mūsų šalyje padidėjo beveik trečdaliu. Tai bene labiausiai augusi Lietuvos ūkio sritis. Ekspertai neabejoja, kad vienas reikšmingiausių pokyčių variklių – Europos Sąjungos (ES) parama. Vien Ūkio ministerija 2007-2013 metų ES struktūrinę paramą skyrė 262 projektams.

Baigiamas renovuoti Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas bus vienas didžiausių ir inovatyviausių už ES lėšas įgyvendintų projektų.<br>Lietuvos jūrų muziejaus nuotrauka
Baigiamas renovuoti Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas bus vienas didžiausių ir inovatyviausių už ES lėšas įgyvendintų projektų.<br>Lietuvos jūrų muziejaus nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Simonas Likas

Nov 29, 2013, 1:39 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 2:06 AM

Pakeitė turizmo veidą

„ES investicijų įtaka – vienas pagrindinių, jei ne pats svarbiausias vidaus bei įvažiuojamojo turizmo variklių Lietuvoje. Iš biudžeto turizmo propagavimui skiriama labai nedidelė suma, tad pagrindinis populiarinimas ir darbai vyksta ES projektų rėmuose“, - sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Pasak jos, galima išskirti kelias kryptis, kur ES parama iš esmės pakeitė turizmo Lietuvoje veidą. Viena jų – atgaivinti istoriniai objektai bei gamtos paminklai – dvarai, vienuolynų kompleksai, pažintiniai vaizdingi maršrutai, kitos lankytinos vietos.

„Tai labai svarbu. Anksčiau dvarų būklė buvo nepavydėtina, nors ir tuomet jie traukė didelius lankytojų srautus. Vien Panemunės pilį per metus aplankydavo kelios dešimtys tūstančių žmonių. Dabar, kai nemenka dalis dvarų restauruota, pritaikyta turizmo reikmėms, juose vyksta festivaliai, įvairūs renginiai, jie pritraukia dar daugiau žmonių tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos“, - pasakoja E.Šiškauskienė.

Be paramos tokie projektai nebūtų įgyvendinti, nes dvarų turizmas – tai sritis, kur investicijos praktiškai niekada nesugrįš.

Inovacijos naikina sezoniškumą

Taip pat situaciją labai pagerino sveikatingumo centrų, inovatyvių aktyvaus laisvalaikio paslaugų kaip uždaros slidinėjimo trasos, vandens parkai, atsiradimas. „Vien Druskininkai padarė taip, kad Lietuvos turizmo sezonas praktiškai nebeturi nei pradžios, nei pabaigos, jis vyksta ištisus metus“, - sako E.Šiškauskienė.

Kalbant apie nesezonį turizmą labai svarbus konferencinio turizmo plėtojimas, kuris paskutiniu metu taip pat sparčiai auga. Ši sritis svarbi ne tik dėl to, kad vyksta ištisus metus. Konferencinio arba verslo turizmo atstovai – tai tie turistai, kurie atvykę į šalį palieka daugiausiai lėšų.

Šio turizmo rinką smarkiai pagyvino šiemet Vilniuje įvykusi tarptautinė konferencijų turizmo paroda - kontaktų mugė „Convene“, kuriios vienas partnerių buvo Ūkio ministerija. Šioje parodoje dalyvavo daugiau nei 120 renginių organizatorių iš Didžiosios Britanijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Lenkijos, Rusijos bei kitų šalių.

„Europoje vyksta tik keli tokie renginiai, mes atstovaujame ir pritraukiame konferencijas į visą regioną ir pirmiausia į Lietuvą. Renginių organizatoriai pamato ne tik galimybes rengti konferenciją, bet jiems rengiamos ekskursijos ir į turistinius objektus. Tai labai svarbus žingsnis pritraukiant verslo turistus“, - tikina E.Šiškauskienė.

Investicijos viršijo 1 mlrd. litų

Pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioritetą "Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai" Ūkio ministerija jau patvirtino finansavimą 284 projektams. Jų įgyvendinimui skirti 815 mln. litų iš ES struktūrinių fondų, o bendra projektų vertė yra daugiau kaip 1,2 mlrd. litų. 138 projektai jau baigti įgyvendinti.

Pagal šį prioritetą skiriamas finansavimas naujų lankytinų vietų bei turizmo infrastruktūros įrengimui, jų modernizavimui, inovacijų diegimui, kultūros paveldo objektų „prikėlimui“ naujam gyvenimui ar galimybių išplėtimui.

„2007–2013 metų ES struktūrinė parama sudarė sąlygas kurti patrauklią turizmo infrastruktūrą, didinti turizmo paslaugų įvairovę, gerinti kokybę. Rekonstruoti senieji objektai susigrąžino turistų dėmesį, o sukurti nauji atvėrė didesnes turizmo galimybes“, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė.

Pasak L.Paulauskienės, investicijos į turizmo sritį labai svarbios – tai viena labiausiai augančių šalies ūkio sričių. Be abejonės, prie to prisidėjo ir įgyvendinti projektai, kurių metu sukurta eilė traukos objektų.

2007–2013 metų ES struktūrinės paramos poveikį bei didėjančią turizmo svarbą šalies ekonomikai atspindi turizmo statistika. 2010–2012 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo ir vietinio turizmo padidėjo 31 proc. – nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5,2 mlrd. Lt. 2012 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo iš viso 2 mln. vietinių ir užsienio turistų arba 27,3 proc. daugiau nei 2010 m.

Prioritetas "Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai" skaičiais:

Patvirtinta projektų – 284

Įgyvendinti projektai – 138

Projektų vertė – 1,2 mlrd. litų

ES finansavimas – 815 mln. litų

ukmin.lt

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar I. Šimonytė gali pasipriešinti G. Nausėdai?