Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad tik penktadalis šalies gyventojų, išvargintų griežto taupymo, pasisako už euro įvedimą, o beveik 60 proc. nepritaria tam, kad šalis taptų 18-ąja euro zonos nare.
Tokį visuomenės nusiteikimą gali paaiškinti faktas, kad žmonėms buvo smarkiai apkarpytos algos, vyriausybei stengiantis užkirsti kelią lato nuvertėjimui, nes dėl to būtų tekę atidėti euro įvedimą.
Latvių neįtikino vyriausybės pažadai, kad narystė euro zonoje padidins investuotojų pasitikėjimą 2 mln. gyventojų turinčia valstybe ir palengvins jai prekybą. Žmonės nerimauja, kad dėl euro smarkiai išaugs kainos.
Į šiaurės rytus nuo sostinės Rygos esančiame Kryvių miestelyje stovintis Leonoros Timofėjevos namas nė iš tolo neprimena įspūdingų Latvijos centrinio banko, kur buvo suplanuotas lato pakeitimas euru, rūmų.
Namas buvo pastatytas sovietiniais metais kaip įrankių sandėlis, kuriuo naudojosi palei namą einančių geležinkelio bėgių tikrintojai. Leonora su sūnumi jame glaudžiasi beveik du dešimtmečius.
Vandenį moteris semia iš kieme esančio šulinio, o kai pro šalį dunda Rusijos naftą gabenantis traukinys, dreba visos namo sienos.
56 metų Leonora kasryt eina tris kilometrus palei purvinus geležinkelio bėgius į vietos kapinaites, kur ji už minimalų atlyginimą, siekiantį 200 latų (985 litus) per mėnesį, prižiūri kapus.
25 metų Arkadijus nebuvo linkęs atvirauti apie savo darbą, tačiau dažniausiai užmokestį jis gauna vokeliuose.
„Visi mano, kad sausį kainos pakils“, – sakė Leonora naujienų agentūrai AFP, pridūrusi, kad jos neįtikino valdžios tvirtinimai, jog tokie visuomenės būgštavimai neturi pagrindo.
Latvijos finansų ministras Andris Vilkas prieš kurį laiką nurodė, kad Estijoje, kuri eurą įsivedė 2011-aisiais, „kainos pakilo vos 0,2-0,3 proc.“.
Kita vertus, Arkadijus euro įvedimą laiko tik dar viena iš daugybės permainų Latvijoje po nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais.
„Per mano gyvenimo metus mes turėjome keturias valiutas (sovietinį rublį, Latvijos rublį, Latvijos latą ir eurą). Tikiuosi, euras bus ilgam, tačiau kas žino – galbūt kurią dieną turėsime vėl jį keisti?“, – gūžteli pečiais Arkadijus.
Leonoros ir Arkadijaus kaimynė 62 metų Anita Dabuola, kurios penkių asmenų šeima glaudžiasi mažame vieno aukšto mediniame name, įžvelgia teigiamų dalykų euro įvedime.
Pasak jos, netylant kalboms apie Rusijos pasirengimą dislokuoti raketas Baltijos valstybių pasienyje, „visa, kas mus glaudžiau susieja su Vakarais, turoi būti geras dalykas“.
Sovietinė praeitis neabejotinai turi didelės reikšmės tokiam entuziastingam Baltijos šalių vyriausybių, nepriklausomai nuo jų politinės orientacijos, požiūriui į narystę euro zonoje, sako bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ Varšuvoje analitikas Witoldas Orlowskis.
Estija jau trejus metus yra euro zonos narė, o Lietuva bendrąją Europos valiutą tikisi įsivesti 2015-aisiais.
„Baltijos valstybės yra tikrai pasirengusios padaryti viską, kad kiek įmanoma labiau nutoltų nuo nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos įpėdinės ir būtų kuo arčiau ES branduolio“, – naujienų agentūrai sakė buvęs Lenkijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais.
Tragedijos šešėlis
Išmušus vidurnakčiui ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis iš bankomato Rygoje išims pirmuosius eurų banknotus, pažymėdamas oficialią šalies narystės euro zonoje pradžią.
Šis istorinis momentas turėjo vainikuoti jo nelengvą kadenciją ir darbą siekiant įsivesti eurą, tačiau V.Dombrovskis jo sulaukia jau tik kaip laikinasis vyriausybės vadovas, nes atsistatydino prisiimdamas atsakomybę dėl šalį sukrėtusios tragedijos Rygoje.
Lapkričio 21 dieną Rygos vakariniame Zuolitūdės rajone įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Kitokio pobūdžio katastrofa šalį užklupo siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei, kurios metu Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.
Vadovaujant V.Dombrovskiui šalis ėmėsi griežto ekonominio taupymo priemonių, kurios vėliau leido jai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių Europos Sąjungoje. 2011-aisiais ir šįmet jos bendrasis vidaus produktas augo sparčiausiai visoje Bendrijoje (5 proc.). Prognozuojamas ateinančių metų ūkio augimas – 4 procentai.
Dar didesnį įspūdį daro tai, kad Latvija sugebėjo įvykdyti narystės euro zonoje siekiančiai šaliai keliamus griežtus Mastrichto kriterijus, grąžinusi 7,5 mlrd. eurų paskolą, kurią jai suteikė Tarptautinis valiutos fondas ir ES.
Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi neseniai agentūrai AFP sakė, kad Latvija yra „sektinas pavyzdys kalbant apie fiskalinį koregavimą“.
Banko „Nordea“ ekonomistas Andris Strazdas pabrėžė, kad Latvijai kelią į euro zoną atvėrė griežtas taupymas, įskaitant atleidimus iš darbo, algų mažinimą valstybinio sektoriaus darbuotojams ir pensijų apkarpymą beveik trečdaliu.
Pasak jo, kitur Europoje tokios priemonės sunkiai įsivaizduojamos.
„Latvija ir jos žmonės parodė tikrą lankstumą“, – sakė ekonomistas.
Kiti jo kolegos pažymėjo, kad visuomenės tebejaučiamas kartėlis dėl griežto taupymo politikos veikiausiai yra ta priežastis, kodėl tiek mažai latvių pritaria euro įvedimui.
Kelias daro įspūdį
Latvija nuėjo įspūdingą kelią, įgyvendindama griežtas sąlygas dėl narystės euro zonoje, ir padarė tai nepavydėtinomis sąlygomis - grąžindama milijardinę tarptautinę skolą.
Kita vertus, ta sunkia našta užgulusi 7,5 mlrd. eurų finansinė parama išgelbėjo šalį nuo bankroto, prie kurio slenksčio ji buvo atsidūrusi per 2008-2009 metų pasaulinę ekonominę krizę.
Pagal 1992 metų Mastrichto sutartį, kuri padėjo pamatus bendrajai Europos Sąjungos (ES) valiutai, šalys gali įsivesti eurą tik tuo atveju, jei atitinka nustatytus infliacijos, viešųjų finansų (biudžeto deficito ir skolos) bei valiutos kurso stabilumo kriterijus.
Tačiau tokios euro zonos, vienysiančios jau 18-a valstybių, narės kaip Airija, Portugalija, Graikija ir Kipras gerokai viršijo Mastrichto sutarties nustatytą skolos ribą ir buvo priverstos kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos savo ekonomikai paremti.
1991 metais atkūrusi nepriklausomybę Latvija susidūrė su nevaldoma infliacija, kuri tapo didžiausia kliūtimi šaliai siekiant narystės euro zonoje, prie kurios prisijungti ji tikėjosi dar 2008-aisiais, tačiau turėjo palaidoti šias viltis.
Tų metų rugsėjį, kai Latvija jau buvo pajutusi skaudžius pasaulinės finansų krizės padarinius, vidutinė metinė infliacija šalyje pasiekė 15,8 proc. aukštumas.
2013 metų balandį ji nukrito iki 1,3 proc. ir buvo gerokai mažesnė nei kintantis Mastrichto infliacijos kriterijus, kuris tuo metu sudarė 2,7 procento. Latvijai buvo uždegta žalia šviesa įsivesti eurą.
Po to šalyje prasidėjo defliacijos laikotarpis, metinėms vartotojų kainoms nukritus 0,4 procento. Prognozuojama, kad ateinančiais metais metinė infliacija sudarys 2,3 procento.
Valstybės kandidatės, kaip ir euro zonos narės, turi kontroliuoti biudžeto deficitą – jis negali viršyti 3 proc. BVP.
Latvija susidorojo su šia užduotimi, nors per 2008-2009 metų krizę patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ūkis per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.
Šalis sugebėjo grąžinti Tarptautinio valiutos fondo ir ES paskolą neviršydama nustatytos deficito ribos. Ji tai padarė daugiau nei trečdaliu sumažinusi valstybinio sektoriaus darbuotojų algas, apkarpiusi pašalpas ir atleidusi šimtus dirbančiųjų.
Šių priemonių dėka 2012 metais Latvijos biudžeto deficitas sudarė vos 1,3 procento. Dar 2009-aisiais jis siekė 9,8 procento. Prognozuojamas 2013 metų biudžeto deficitas – 1,5 proc., 2014 metų – 0,9 procento.
Be kita ko, Latvija 2012-ųjų gruodį daugiau nei dvejais metais anksčiau nei buvo numatyta grąžino TVF ir ES suteiktą paskolą.
Mastrichto sutartis numato, kad nacionalinė skola neturi viršyti 60 proc. BVP.
Nebuvo abejojama, kad Latvija atitiks šį reikalavimą.
Skolą, kuri 2010-aisiais sudarė 44,7 proc. BVP, Ryga iki 2012 metų pabaigos sumažino iki 40,7 proc.
Prognozuojama, kad ateinančiais metais nacionalinė skola sudarys 42 proc. BVP.
Latvija daug metų atitinka nustatytą nacionalinės valiutos kurso stabilumo kriterijų, nes latas nuo 2005 metų sausio 1 dienos susietas su euru fiksuotu kursu – 1 euras = 0,702804 lato.
ES sveikina Latviją
ES lyderiai antradienį savo vaizdo pranešime pasveikino Latviją su artėjančiu jos prisijungimu prie euro zonos, sakydami, kad šis žingsnis dar labiau sustiprins vieningąją Europos valiutą ir bus naudingas Latvijos ekonomikai.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pabrėžė, kad euras yra stipri, patikima ir stabili valiuta.
„Vertinu Latvijos pastangas ir reikšmingus pasiekimus, siekiant įsivesti eurą. Todėl norėčiau pasakyti: Latvija, sveika atvykusi į euro zoną!“ – pareiškė jis.
„Mieli kaimynai! Nuo ateinančių metų pradžios galėsime naudoti tą pačią valiutą. Latvija taps visateise partnere įtakingiausioje pasaulyje ekonomikos zonoje. Sveika įžengusi į euro zoną, Latvija“, – sakoma A.Ansipo vaizdo sveikinime.
Panašią žinią pasiuntė ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.
Jo vaizdo pranešime sakoma: „Draugai iš Latvijos! Ateinančių metų sausio 1-oji jums bus svarbi data, nes jūs prisijungsite prie euro zonos. Tai bus gera žinia Europai ir Latvijai! Įstoję į euro zoną, atrasite stabilumo, solidarumo ir saugumo aplinką. Tuo pačiu dėkoju už Latvijos priimtą pasirinkimą – jūs sustiprinsite eurą. Prancūzija džiaugiasi, galėdama pasveikinti Latviją euro zonoje.“
Airijos premjeras Enda Kenny irgi gyrė Latvijos pasiekimus: „2014-ieji yra jūsų tautos ir šalies naujo kelio pradžia. Sveika atvykusi į euro zoną, Latvija!“
Portugalijos ministras pirmininkas Pedro Passosas Coelho savo vaizdo pranešime pareiškė, kad euro zona yra ES branduolys.
„Tai svarbus politinis projektas, užtikrinantis taiką, gerovę ir plėtrą visoje Europoje. Be to, jis atveria mus visam likusiam pasauliui. Latvijai įstojus į euro zoną, šis projektas taps dar stipresnis. Turėsime galimybę parodyti pasauliui, kad euras yra reikšmingas politinis projektas“, – sakė jis.
Austrijos kancleris Werneris Faymannas akcentavo, kad vieninga valiuta yra projektas, stiprinantis Bendrijos nares, taip pat džiaugėsi, kad Latvija tampa šio projekto dalimi.
Slovėnijos premjerė Alenka Bratušek taip pat išsakė džiaugsmą dėl euro zonos plėtros.
„Tai ne visuomet būna lengva ir gražu. Tai kelia naujų iššūkių, tačiau tai vienintelis teisingas kelias. Sveika atvykusi į euro zoną, Latvija!“ – kalbėjo ji.
Tuo tarpu Italijos premjeras Enrico Letta pareiškė: „Mes, italai, džiaugiamės dėl jūsų atėjimo į mūsų didelę šeimą. Euras Europoje yra didelė sėkmės istorija, o jūsų prisijungimas dar kartą tai įrodo“.
E.Letta taip pat pasveikino Latviją su artėjančiais Naujaisiais metais latvių kalba.
Buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris sakė, kad Latvijos istorija įrodo, jog ši šalis yra drąsi valstybė.
„Latvija taip pat įrodė savo drąsą, pasiruošdama įsivesti eurą. Latvija, sveika atvykusi į euro šeimą“, – pareiškė jis.
Latviją taip pat pasveikino Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, Graikijos premjeras Antonis Samaras, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o Suomijos ministras pirmininkas Jyrki Katainenas sakė, kad Ryga įvykdė didelį ekonomikos stebuklą.
Latvijos deleguotas ES vystymosi komisaras Andris Piebalgas irgi reiškė džiaugsmą, kad jo šalis įstos į euro zoną. „Tai saugumo, stabilumo ir augimo garantas mūsų šaliai“, – pabrėžė jis.
Latvija oficialiai taps euro zonos nare nuo 2014 metų sausio 1 dienos.
