Dar prieš Naujuosius metus į mūsų šalį atvykusių rusų bei baltarusių šią savaitę nesumažėjo. Netgi priešingai – daugelis jų čia nusiteikę sutikti ir stačiatikių Kalėdas.
Sostinėje juos labiausiai traukia didžiuliai prekybos centrai. Kurortuose atvykėliai nusiteikę pasilepinti gydymo paslaugomis, tačiau sykiu – ir atšvęsti.
Negaili tūkstančių litų
Keliolika šakočių, keli kilogramai lietuviško sūrio, varškės ir krūva lietuviškų dešrų – savo pirkinius vardijo maskviečiai sutuoktiniai Jelena ir Andrejus Jefremovai, sutikti prie parduotuvės „Maxima” Vilniaus „Akropolyje”.
Švęsti rusiškų Kalėdų Jefremovai su sūnumi atvyko sausio 2-ąją, o atgal išvyksta antradienį.
Apartamentų nuoma, išlaidos maisto ir aprangos parduotuvėse trijų asmenų šeimai atsiėjo apie 12 tūkst. litų.
Didžiausią šios sumos dalį rusai skyrė lietuviškiems maisto produktams.
„Į Lietuvą mes važiuojame dažnai. Tiesiog galime penktadienį po darbo sėsti į automobilį, atvažiuoti į Vilnių išgerti alaus, pasivaikščioti po senamiestį, pernakvoti ir važiuoti namo.
Esame į tokią išvyką susiruošę ir per Kovo 8-ąją”, – kad 900 kilometrų atstumas nebaugina, tikino verslininkas A.Jefremovas.
Lauktuvėms – šakočiai
„Šiandien pernelyg jau nebešvęsime, mat rytoj laukia kelionė namo. Tačiau būtinai nueisime į lietuviškų patiekalų restoraną suvalgyti labai skanios grybų sriubos duonos kubilėlyje”, – paskutinės viešnagės Vilniuje dienos planus vakar pasakojo valstybės tarnautoja J.Jefremova.
Sutuoktiniai su draugais ir savo atžalomis Vilniuje metų pradžioje vieši šeštą kartą. Per šias viešnages jie aplankė ir Trakus, Kauną.
Pasivaikščiojimai po Vilniaus senamiestį, Gedimino prospektu, Užupyje, vaikų linksmybės vandens parke – vieną po kito aplankytas Lietuvos sostinės vietas vardijo Jefremovai.
Lietuviškus maisto produktų pavadinimus jie taip pat beria neužsikirsdami.
„Juoda duona, silkė, šakočiai, degtinė, kurios butelyje – rugio varpa, pieno produktai. Vien sūrių nusipirkome turbūt už 200 eurų.
Dabar Rusijoje neberandame lietuviškų pieno produktų, tačiau tokių pas mus ir nebūdavo”, – į maisto pilną vežimėlį rodė maskviečiai.
Jame buvo galima suskaičiuoti daugmaž dešimt šakočių. Tokių lauktuvių paprašė močiutės, kolegos, draugai.
Nepatiko tiktai lietus
Maskvietis verslininkas Denisas Vinogradovas Lietuvoje galėjo keiksnoti tik orą. „Tačiau ir per lietų vaikščiojome po senamiestį. Džiugu, kad beveik visi čia kalba rusiškai.
Mums labai patinka lietuviškas alus, ypač gyvas. Dešros prisipirkome be skaičiaus, taip pat pieno produktų”, – gyrė D.Vinogradovas.
Jis su šeima vien maisto įsigijo už 3 tūkst. litų. Kelių dienų išvyka į Lietuvą trims asmenims atsiėjo daugmaž 10 tūkst. litų.
Kad pastaraisiais metais gausėja Vilniuje viešinčių rusakalbių, rodo ne tik statistika. Prie Vilniaus „Akropolio” buvo galima išvysti automobilių ir rusiškais, ir baltarusiškais numeriais.
„Mums patinka šventės: švenčiame ir jūsiškes, ir savas”, – sakė paskutinių pirkinių į „Akropolyje” įsikūrusią „Maxima” užsukę baltarusiai ir vikriai sėdo į automobilį.
Skuba ir linksmintis
Pirkėjų Vilniaus „Akropolyje” iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos skaičius 2013-ųjų gruodį, palyginti su 2012 metų pabaiga, nelygu šalis, išaugo nuo keliasdešimties procentų iki kelių kartų.
Panaši padėtis ir Klaipėdoje, tik ten daugiausia svečių sulaukiama iš Rusijos: tai – ir į Lietuvą apsipirkti atvažiuojantys Kaliningrado srities gyventojai, ir Lietuvos pajūryje atostogaujantys Rusijos piliečiai.
„Pastebime, kad į Vilnių važiuojama jau ne vienai dienai apsipirkti, o praleisti laisvalaikio – atostogoms, per ilguosius savaitgalius.
Lietuvoje svečiai jau būna ne dieną dvi, o 3–4 dienas ar ilgiau”, – pasakojo bendrovės „Akropolis LT” vadovė Renata Jakubčionienė.
Rusakalbiai turistai ne tik pasirūpina pirkiniais, bet ir nemažai pinigų skiria pramogoms: pastarosiomis dienomis justi pagyvėjimas „Akropolio” pramogų zonose – Ledo arenoje, boulinge, vaikų žaidimų kambaryje, kavinėse ir restoranuose.
„Sausio 7-ąją švenčiamos stačiatikių Kalėdos, tad svečių pirkinių krepšelis pastarosiomis dienomis kiek pasikeitė: be drabužių ar avalynės, itin perkamos maisto prekės, gėrimai, įvairios dovanėlės”, – sakė R.Jakubčionienė.
Domina garsūs vardai
Didesniu būriu lankytojų iš užsienio džiaugėsi ir Vilniaus prekybos centras „Ozas”. Gruodį bendras pirkėjų srautas ūgtelėjo apie 7 procentus, o baltarusių gretos pagausėjo bemaž 5 proc.
„Daugiausia mus lanko baltarusiai, nors sulaukiame ir rusų bei ukrainiečių.
Jie daugiausia perka elektronikos įrangą, avalynę, paltus, kitokius drabužius.
Labiau šiuos pirkėjus domina garsūs prekės ženklai. Per šventes perkama ir daug maisto”, – vardijo „Ozo” direktorė Inga Navickaitė.
Ieško gyvo garso koncertų
Jei ne poilsiautojai iš Rusijos, pasibaigus Naujųjų metų šventei Palangos viešbučiai būtų apytuščiai. Tačiau jų apyvarta stačiatikių Kalėdų laikotarpiu prilygsta birželio mėnesiui.
56 kambarius turinčiame „Gabijos” viešbutyje atvykėliai iš Rusijos, Kaliningrado bei Baltarusijos sudaro net du trečdalius visų svečių.
Sausio 2 dieną į Palangą atvykę rusai čia užsibūna ilgiau nei savaitę ir namo ketina grįžti tik ateinantį savaitgalį.
Šiemet nemažai rusakalbių svečių sulaukusio „Vanagupės” viešbučio direktorė Giedrė Kvedaravičienė užsimena, kad poilsiautojai teiraujasi apie Palangoje vykstančius gyvo garso koncertus. Juos domina koncertines programas siūlančios kurorto kavinės.
Atvyko ir pasigydyti
Pasigydyti ir atšvęsti. Tokie tikslai į Druskininkus bei Birštoną jau ne pirmus metus atveda gausius būrius užsieniečių.
„Į Lietuvą atvykstame kasmet. Daug kartų buvome Druskininkuose, o šį sykį pasirinkome Birštoną. Mums čia labai patinka.
Palyginti su Maskvos kainomis, čia tikrai nebrangu. Kitais metais vėl atvažiuosime”, – kalbėjo Galina, su vyru atvykusi iš Rusijos sostinės.
Maskvietis pensininkas Anatolijus, iki šiol nuolat važinėjęs į Druskininkų sanatorijas, šiemet irgi pasirinko Birštoną: „Čia jauku ir ramu. Man patinka žmonių santykiai, kainos, maistas, patogus transportas.”
Tačiau Lietuvos kurortai traukia ne tik rusus. Antai pensininkas iš Vokietijos Waldemaras jau yra tarsi Birštono senbuvis. Čionykštėje „Eglės” sanatorijoje vokietis ilsėjosi ir gydėsi vasarą, o dabar atvyko darsyk.
„Jau dešimt metų po du kartus per metus atvykstu į Lietuvą pasigydyti nugaros. Ne dėl pigumo. Vokietijoje kai kas net pigiau nei Lietuvoje. Puikus aptarnavimas, aukšto lygio gydytojai”, – kalbėjo vokietis.
Latviai į pasienio miestus vyksta nuolat
Praėjusį savaitgalį karšta buvo ir pasienyje su Latvija. Tiesa, atvykėliai iš kaimyninės šalies nedejavo dėl įsivesto euro ir pakilusių kainų: paprasčiausiai čia jiems daug kas pigiau. Todėl vietos prekybininkai tokiu svečių antplūdžiu nelabai stebėjosi.
Šiaulių ir Rietavo turgavietėse prekiaujantis šiaulietis Saulius pasakojo, kad kiekvieną prekybos dieną užsuka po nedidelį būrį latvių.
„Jie pas mus jau įpratę pirkti viską – ir avalynę, ir drabužius, ir maisto produktus, nes gimtinėje – brangiau”, – sakė šiaulietis.
Nemažai latvių pastarąjį savaitgalį lankėsi Mažeikiuose ir aplinkiniuose miesteliuose. Tačiau stambių pirkinių nešlavė, daugiausia – maisto produktus.
Šalia Latvijos esančio Germaniškio kaimelio parduotuvės direktorė Kristina Klyvienė pasakojo, kad jau ne pirmus metus per tiltą iš Skaistkalnės miestelio pas juos apsipirkti ateina ar atvažiuoja kaimynų latvių. Kasdien – mažiausiai po tris-penkis žmones.
Jie perka duoną, dešras, kitų maisto produktų, nes Latvijoje kainos didesnės. Kaimynai gerai žino, kuriomis savaitės dienomis Germaniškio parduotuvės lentynose atsiranda naujų prekių.
„Jie sako, kad prie euro priprasti kiek sunkiau vyresnio amžiaus žmonėms. O kiti didelio skirtumo nepajuto. Kainos kol kas ten neišaugo. Tačiau Lietuvoje, kaip ir anksčiau, daugelis produktų pigesni nei Latvijoje. Todėl kiekvieną šeštadienį Biržų turguje sutiksi nemažai latvių”, – sakė K.Klyvienė.
Parengė Loreta Juodzevičienė, Aida Murauskaitė, Virginija Petrauskienė, Gintaras Šiuparys ir Alvydas Ziabkus
