Bankų bankrotų grimasos: rinkoje sukasi rekordinis kiekis grynųjų

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje cirkuliavo 12 mlrd. litų. Tai – didžiausias grynųjų pinigų kiekis, kuris sukosi rinkoje, per visą Nepriklausomybės laikotarpį. „Swedbank“ taupymo ir draudimų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius  aiškina, kad tai galėjo lemti neseniai nutikę dviejų bankų - „Snoro“ ir Ūkio banko – bankrotai. „Tai sumažino pasitikėjimą bankais. Žmonės, prakeikdami bankus, atsiėmė indėlius. Tikrai dalis jų atsiimtus pinigus laiko grynaisiais“, - kalbėjo L.Grinevičius.

Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Jan 16, 2014, 10:43 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 11:34 AM

Apskritai pernai bankai fiksavo rekordiškai aukštas sąskaitose laikomas gyventojų pinigų sumas – maždaug 26 mlrd. litų.

Šiandien taupo daugiau nei pusė – 59 proc. - Lietuvos namų ūkių. Lyginant su 2009 m., šis skaičius gerokai išaugęs. Tuomet tai buvo 37 procentai.

„Krizė, kuri atkeliavo 2008 m. pabaigoje, akivaizdžiai parodė, kaip svarbu turėti atsidėjus finansinį rezervą“, - pasikeitusius skaičius aiškino L.Grinevičius.

Pinigų kaupimas einamojoje sąskaitoje ar namuose lieka populiariausiu gyventoju sprendimu taupant juodai dienai. Taip elgiasi 80 proc. taupančiųjų. Vis dėlto apie trečdalis namų ūkių Lietuvoje per mėnesį apskritai santaupoms nesugeba atsidėti nei lito.

„Džiugi žinia tai, kad trečdalis namų ūkių santaupoms kas mėnesį atsideda 100-500 litų“, - skaičiavo „Swedbank“ atstovas.

Bankininkai siūlo dirbančiam gyventojui sukaupti 6 mėnesių pajamų finansinį rezervą. Jei šiandien vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius – 1784 litai, tai kas mėnesį atsidedant 10 proc. pajamų į taupyklę reikiamai sumai sukaupti prireiks penkerių metų.

Tačiau taupyti santaupas kaupiant kojinėje - reiškia padaryti ne visą darbą.

L.Grinevičius skaičiuoja: jei 2006 m. juodai dienai atsidėjote 10 tūkst. litų, reali jūsų santaupų vertė šiandien tėra kiek daugiau nei 7 tūkst. litų. Nors sąskaitoje ar namuose tebeturėsite tuos pačius 10 tūkst. litų, dėl išaugusių kainų šiandien už juos galėsite įsigyti gerokai mažiau. Pasyviai laikomos santaupos per šį laikotarpį nuvertėjo panašiai ketvirtadaliu.

Šiems metams prognozuojama infliacija – 1,4 procento.

Kaip komentavo „Swedbank“ atstovas, gaji mintis, kad santaupoms išsaugoti tinka investiciniai fondai. Tačiau L.Grinevičius atkreipia dėmesį, jog investavimas santaupų vertei išsaugoti nėra tas pats, kas investavimas pelnui gauti.

„Vertei gauti gyventojai renkasi prognozuojamas, žemos rizikos priemones, kurios leidžia planuoti būsimą grąžą: ilgalaikius terminuotuosius indėlius, Vyriausybės taupymo lakštus ir panašiai“, - sakė L.Grinevičius.

„Swedbank“ atstovas dėlioja pavyzdinį finansinio rezervo portfelį: jei turime 10 tūkst. litų, pusę sumos reikėtų padėti kaip terminuotąjį indėlį, 2 tūkst. litų skirti Vyriausybės taupymo lakštams, 2,5 tūkst. litų – struktūrinėms investavimo priemonėms. Po penkerių metų būtų galima tikėtis, kad portfelio vertė išaugs 879 litais. Jei tą pačią 10 tūkst. litų sumą laikysime kojinėje, per penkerius metus ji sumenks iki 9272 litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: iniciatyvą balsuoti už dvigubą pilietybę VRK kaltina agitavimu