Gimęs verslauti tingėti nemoka
„Manau, kad visos geriausios kompanijos buvo sukurtos ne vadovaujantis mintimi, kad po trejų metų jas pelningai parduosiu, o mintimi, kad kuriu įdomų ir unikalų produktą“, – paklaustas, kodėl užsiima tuo, kuo užsiima, atsakė A.Bakas.
Šiuo metu jam gyventi tenka iš savo santaupų ir pačiam investuoti į naują verslą. Bet „WoraPay“ įkūrėjui tai ne naujiena, o pasigirti, kad nuo 18 metų sėkmingai plėtoja verslą gali ne kiekvienas trisdešimtmetis.
Dar mokydamasis antrame Vilniaus universiteto verslo vadybos bakalauro studijų kurse Aurimas Bakas pradėjo dirbti skaitmeninės multimedijos kompanijoje „Gaumina“. Būdamas 21 metų pradėjo atstovauti kompanijai derybose su pagrindiniais klientais.
2005 m. 23 metų amžiaus vaikinas buvo išsiųstas į Jungtinę Karalystę ir Airiją, kur įsteigė pirmuosius „Gauminos“ padalinius užsienyje. Jam vadovaujant per dvejus metus veikla šiose šalyse tapo pagrindiniu ir greičiausiai didėjančiu „Gauminos“ pajamų šaltiniu.
2007 m. interneto erdvėje Aurimas susirado pradėjusius kurti kovos su piratavimu sprendimą danus, prisijungė prie jų ir Lietuvoje įkūrė kompanijos „DtecNet“ biurą.
„Nuo 2007-ųjų pabaigos „DrecNet“ padidėjo iki 100 žmonių įdarbinusios įmonės, ir 2010 m. ją nupirko didžiausiai pasaulyje prekės ženklų apsaugos įmonė „MarkMonitor“. Įmonėje „DtecNet“ kūrėme technologiją, kuri efektyviai padėjo apsiginti nuo piratinių internetinių filmų, muzikos, programinės įrangos, žaidimų“, – pastarąjį sėkmingą sandėrį prisimena Aurimas.
Galime šaipytis, jog Lietuvoje priimti sprendimai dėl padirbinėjimo jokio poveikio neturi, tačiau visai nekyla noras juoktis iš to, kad 2007–2009 metais „DtecNet“ apyvarta didėjo 2400 proc. ir įmonė gavo Danijos „Gazelle“ prizą. 2010 m. metais 28 metų vadovas atsiėmė ir Geriausios jaunos IT kompanijos Lietuvoje apdovanojimą. Jų diegto antipiratinio verslo modelį A.Bakas išaiškino taip:
„DtecNet“ nuolat rinko duomenis iš piratinių tinklų – kokie žmonės, kur, kuo naudodamiesi, kokį turinį siunčiasi. Tai leidžia prognozuoti: kas šiandien atsisiuntė fantastinį filmą, rytoj greičiausiai irgi tokį siųs. Tuomet gali jam siūlyti filmą įsigyti legaliai ir pigiai.
Kai piratas paduodamas į teismą, iš jo prisiteisiamas milijonas, kurio vargšas niekada nesumokės, visuomenė reaguoja neigiamai ir tai yra nuostolinga. O jei vieną procentą piratų sugebėsime paversti legaliais klientais? Mes atėjome pas prekės ženklų savininkus ir pasiūlėme ne kovoti su piratais, o pamėginti atrasti 5 proc. tų, kurie linkę mokėti už turinį, bet neranda, kaip.“ Plėtodamas pelningus verslus Aurimas rado laiko ir mokslams. Vilniaus tarptautinio „Rotary“ klubo narys, be verslo vadybos bakalauro, yra gavęs politikos mokslų magistro laipsnį Vilniaus universitete. 2011 m. Berklio universiteto Walterio A.Haaso verslo mokykloje baigė lyderystės programą ir Baltijos institute gavo profesionalaus valdybos nario vykdytojo išsilavinimą. 2013 m. mokėsi Švedijos institute „BalticLab“.
Žodžiu, jei pavydite sėkmės, pamėginkite ir patys. O kaip reikia mėginti, kaip pasirinkti, į ką investuoti, pasiryžti rizikuoti, Aurimas pateikia savo naujo verslo pavyzdį:
Maži žingsneliai didelio tikslo link
„Metodas, kurį išbandžiau, ir kuris, atrodo, veikia, – daryti po mažą žingsnelį įgyvendinant kiekvieną iš turimų idėjų, stebėti, kuri jų turi potencialą. Tokiu būdu kažkada pasirinkau „DtecNet“, dabar – „WoraPay“.
Galbūt kada nors ateis laikas, kai galėsi pasirinkti dešimt idėjų, į kiekvieną jų investuoti po milijoną litų ir žiūrėti, kur sekasi, bet tai jau, matyt, kitas etapas, kuris irgi labai įdomus.“
Įdomus? Šitiek žmonių pasaulyje vargsta, kad užsidirbtų, o jam – tai visai neaktualu? Ir kodėl dabar nesidžiaugti pinigais, jei jų pakanka?
„O kiek žmogus galėtų išgulėti Havajuose po palme? Mėnesį, du, na, tris? Bet man 31-eri, jei dabar jau nieko neveiksiu, kuo užsiimsiu? Na, gerai, galima per metus ar du apkeliauti visą pasaulį, bet po to vis tiek vėl grįši prie minties: ką veikti? Kokia mano egzistavimo prasmė? Televizorių žiūrėti? Kompiuterinius žaidimus žaisti?
Žmogus yra būtybė, kuri turi gyventi dėl savo tikslų. O jei turi verslininko gyslelę, nebesvarbu – turi pinigų ar ne – yra poreikis ką nors daryti. Vertės sukūrimas ir jos įgyvendinimas yra visiškai natūralus žingsnis verslininko gyvenime, nes be to nepatiri pergalės skonio. Tačiau tai nereiškia, kad patyręs sėkmę vieną kartą, nebenori to daryti dar kartą.
Meluočiau sakydamas, kad niekada neparduosiu „WoraPay“ – norisi padidinti jos vertę, ją parduoti ir siekti kitų projektų. Jei tai darai tik dėl pinigų, projektas nuo pirmos dienos pasmerktas žlugti.
Todėl labai svarbu suvaldyti asmenines ambicijas. Tie, kurie greitai suserga žvaigždžių liga – tiek versle, tiek mene, – nepasiekia finansinės sėkmės. Tik kuriant vertę žmonėms, ta sėkmė pagaliau ateina“, – į mano nebylų klausimą atsakė Aurimas.
Protingos mintys. Bet metas išsiaiškinti, dėl ko mes čia kalbamės ir kaip „WoraPay“, jei virs kūnu, padės žmonėms bei verslui?
Kaip sumokėti saugiau ir patogiau, arba Kas ta „WoraPay“
„Idėja įkurti „WoraPay“ gimė prieš kelerius metus lankantis Italijoje. Restorane sąskaitos laukiau 18 minučių, o viskas baigėsi tuo, kad pavėlavau į lėktuvą“, – prisipažino Aurimas.
Kitas išeitų nesusimokėjęs, ir tiek tos bėdos. Tačiau A.Bakas sako, jog tai neišspręstų problemos, o mobiliosios technologijos įgalina smarkiai plėsti savitarnos paslaugas, tad kodėl nepabandžius. Taigi „WoraPay“ gali padėti nesulaukus padavėjo apmokėti sąskaitą restorane ir neatsitraukus nuo automobilio sumokėti už benziną.
„Mobiliųjų piniginių kūrėjai susiduria su dviem iššūkiais. Pirmas – reikia sukurti mokėjimus priimančių prekybininkų tinklą. Išspręsti viską taip, kad prekybininkams tai nebūtų brangu ar komplikuota. Antras – įtikinti vartotojus, kad jie ta pinigine naudotųsi.
Mes dirbame su prekybininkais ir siūlome pirmojo iššūkio sprendimą. Taigi, kad ir kokios atsiras mobiliųjų piniginių įmonių, jos galės naudotis mūsų sukurtu integruotu prekybos vietų tinklu, o pačioms liks tik darbas su vartotojais“, – aiškino kol kas daugeliui miglotai suvokiamą „WoraPay“ užduotį Aurimas.
Netrukus visi bankai turės vienokią ar kitokią pinigų perdavimo mobiliuoju telefonu paslaugą. Tai ir yra mobilioji piniginė. Lieka pasiekti, kad tokį perdavimą saugiai galėtų priimti prekybininkai. Tada nebereikės nei piniginių, nei kreditinių ar nuolaidų kortelių – už viską atsiskaityti galėsime tiesiog iš telefono. Būtent tokių atsiskaitymų priėmimo sprendimą prekybininkams sukūrė „WoraPay“.
Ant restorano „Basilico“, kuriame kalbėjomės su A.Baku, staliukų išdėliotos plastikinės kortelės su QR kodu rodo, kad ši įstaiga jau naudojasi „WoraPay“ paslauga.
„Prekybininkams sakau: „Turiu jums naują atsiskaitymo priemonę. Man reikės valandos jai įdiegti, ji nekainuos jums papildomų pinigų, atsiskaitymas jums kainuos mažiau, negu atsiskaitymas kreditine kortele, be to, sutaupys daugybę padavėjos darbo laiko (jei tai restoranas).“
Kodėl tenka ilgai laukti sąskaitos už pietus? Nes padavėja laksto su indais, priima užsakymus, bėgioja su lojalumo kortelėmis, priima kreditines korteles ir t.t. Mes ją išvaduojame nuo didžiosios dalies to techninio darbo.
Vartotojas, kuris telefone turi kokią nors mobiliąją piniginę (sutartis jau pasirašyta su „Medicinos banku“, mobiliąja pinigine „PaySera“, „Citadelės“ bankas išreiškė ketinimus dalyvauti, ir tai tik pradžia), nuskenuoja ant stalelio padėtą kodą ir ekrane mato, kur jis yra, prie kurio staliuko sėdi, savo sąskaitą, kurią gali apmokėti bet kuriuo momentu. Jis mato, ką pirko, o padavėjas – kada ir kaip sumokama“, – viską demonstruodamas savo telefone aiškino A.Bakas.
Nuolatinis lankytojas galės tikėtis ir greitesnio aptarnavimo – nuskenavus kortelę kavinės darbuotojai mato kliento istoriją, ką jis mėgsta, ir gali iš karto tai pasiūlyti.
„WoraPay“ pateko į „Verslios Lietuvos“ organizuotą startuolių kelionę „Roadshow“, kurios metu Stokholme, Berlyne, Tel Avive ir Londone susitiko su investuotojais bei galimais partneriais.
„Ieškojome potencialių klientų ir radome 20 labai įdomių kontaktų. Su keliomis bendrovėmis jau pradedame derybas, žvalgomės naujų perspektyvų“, – sako A.Bakas.
Atrodo, jis nemoka abejoti sėkme. O jei pasiseks ir šį sykį, jei vėl eis atsiimti Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimo, tai bus jau jo, o ne danų kompanijos sėkmė. Štai kada galima gulti po palme! Tik neilgam – juk ore tiek puikių idėjų.
