„Telefonu kalbėjausi su Estijos susisiekimo ministru Juhanu Partsu, jis atsiprašė ir teigė, jog jo žodžiai pasakyti ne iš piktos valios. Pokalbis teikia vilties, kad mums pavyks susitarti“, - sakė Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Lietuva jau turi 22 kilometrus europinės vėžės, o iki 2015 metų vėžė pasieks Kauną. Čia vidutinis traukinių greitis sieks 120 km/ val, o maksimalus – 160 km/ val.
Tačiau Lietuvos ambicijos didesnės. Norima nutiesti greituminę traukinių liniją, kurioje traukinių greitis siektų 240 km/ val.
R.Sinkevičius tvirtina, kad Lietuva iš esmės neketina nusileisti dėl Vilniaus. Anot jo, Latvija ir Estija supranta, kad be Lietuvos jų europinė vėžė išvis nepasieks.
„ES buvo įvardintos europinių geležinkelių linijos ir turėtų jungti ne tik Vilnių, bet ir Klaipėdą. Be to, Vilniui tapus integralia europinio geležinkelio dalimi sujungtume Kauno Karmėlavos ir Vilniaus oro uostą“, - sakė R.Sinkevičius.
Anot jo, šiuo metu atliekamos studijos, kokiu maršrutu greituminė vėžė galėtų eiti. Neatmetama galimybė daryti atšaką iš Kauno į Vilnių, tačiau labiau linkstama vėžę į Vilnių tiesti tiesiogiai.
„Penkių šalių ministrai, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos, pernai pasirašė deklaraciją, pagal kurią Vilnius turėtų tapti vėžės dalimi. Atliekamos studijos, kurios įvertina socialines, ekonomines aplinkybės, aplinkosaugą, paveldo objektus. Kai viską išananalizuosime, galėsime nuspręsti, kur bus tiesiama vėžė“, - aiškino ministras.
Estai kritikuoja
J.Partsas, Estijos susisiekimo ministras, duodamas interviu „The Wall Street Journal“, Lietuvos Vyriausybę, siekiančią, kad „Rail Baltica“ vėžė eitų iki Vilniaus, pavadino kvailiais.
„Lietuvos Vyriausybėje yra kvailių. Kai pasikeitė valdžia, jie leido, kad juos paveiktų „Lietuvos geležinkeliai“. Taigi dabar ši Vyriausybė švaisto laiką“, - interviu sakė estas.
J.Partso nepasitenkinimą sukėlė lietuvių siekis pakoreguoti pirminį „Rail Baltica“ projekto planą, kuriame buvo numatyta, jog vėžė eis tik iki Kauno.
Reikia atlikti studiją
R.Sinkevičius teigimu, estai klausimą dėl Vilniaus kelia dėl to, kad projektas gerokai pabrangsta, nes reikia nutiesti maždaug 100 kilometrų ilgesnį geležinkelį. Be to, studijos lėtina projekto įgyvendinimą, o dėl politinių motyvų jį norima pradėti bent iki dabartinio ES Parlamento kadencijos pabaigos.
„Naujas ES finansinis laikotarpis dar tik prasidėjo, projektus galima patvirtinti iki 2016 metų. Geriau sugaiškime šiek tiek daugiau laiko detalioms studijoms, nei paskui palikime klaidų“, - sakė R.Sinkevičius.
Lietuvai „Rail Baltica“ ir taip kainuos 2 – 3 milijardus litų – gerokai daugiau nei planuota iki šiol. Iki šiol skaičiuota, kad vien Lietuvos dalis projekte kainuos 4,4 milijardo litų, o ES finansuotų 85 proc. jo vertės.
Tačiau dėl žemės išpirkimo projektas gali pabrangti iki 7 milijardų litų, o ES šių išlaidų nekompensuoja, tad Lietuvai pačiai gali tekti padengti 40 proc. išlaidų iš 7 milijardų litų, reikalingų projektui.
„Norime, kad šis projektas atsipirkų ir jo nereikėtų dotuoti, kai jis bus įgyvendintas.
Jeigu projekto įgyvendinimo terminas 2023 - 2025 metai, tai žiūrint 10 metų į priekį sunku pasakyti, kaip pasikeis keleivių ir krovinių srautai ateityje“, - teigė R.Sinkevičius.
Greituminis geležinkelis iš tiesų labiau skirtas keleiviams pervežti, o šiuo metu keleivių vežimas geležinkeliais yra nuostolingas visoje Europoje. Kita vertus, R.Sinkevičius mato galimybę, kad tai galėtų pakeisti, pavyzdžiui, oro susisiekimą tarp Baltijos šalių.
Premjeras: "Derybas būtina užbaigti"
Kylant įtampai tarp Baltijos valstybių dėl transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto, Lietuvos premjeras teigia, kad derybas reikia užbaigti bet kokia kaina. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Vilniaus prijungimas prie vežės vasarį bus sprendžiamas Baltijos šalių premjerų susitikime, o iki to laiko reikia baigti derybas dėl kitų bendros įmonės steigimo klausimų.
„Aš manau, kad mes tikrai susitarsime ir pirmadienį ryte aš daviau pavedimą Vyriausybės kancleriui, kad jis iki pietų išsiaiškintų, kaip tos derybos vyko, kur atsirado ta įtampa, dėl kokių priežasčių. Čia yra vienas iš strateginių projektų - netik Baltijos valstybių, bet į jį įtrauktas ir Helsinkis, Varšuva. Tai, manau, bet kokia kaina reikia surasti susitarimą“, - BNS sakė premjeras.
Pasak jo, iki Baltijos šalių premjerų susitikimo reikia suderinti bendros įmonės steigimo klausimus, o jei nepavyksta susitarti, perkelti tai į politinį lygį.
„Pareikalavau, kad iki mano vizito į Taliną vasario 3 dieną turi būti užbaigtas šis klausimas diskutuoti darbo grupėse ir jeigu nepavyksta išsiaiškinti, arba yra didžiuliai skirtumai, pasakiau organizuoti kartu su manimi pasitarimą ir įvertinti visus privalumus ir trūkumus, bet šitas projektas turi būti pateiktas Europos Komisijai galutiniam priėmimui, kad yra susitarta“, - tvirtino premjeras.
