Ruošėsi statyti naują gamyklą
Pačiame Kaune įsikūrusiame „Stumbre“ gamyba sudėtinga: pastatai – architektūriniai paminklai, patalpose trūksta vietos tiesia eile išdėstyti konvejerius, tenka juos raityti.
Iki sunkmečio „Stumbras“ spėjo nusipirkti žemės šalia Kauno – buvo planų čia pastačius naują gamyklą perkelti visą gamybą už miesto. Tuo metu, kaip sakė įmonės marketingo vadovas Algirdas Čiburys, vos spėta suktis. Tačiau kortas sumaišė krizė bei stipriai iškerojusi šešėlinė alkoholio rinka.
Šiandien įmonė apie kėlimąsi iš Kauno nebegalvoja. Marketingo vadovas sako, kad, modernizavus įrangą ir sukantis keliomis pamainomis, įmanoma dirbti ir senojoje gamykloje.
Išgirdo kainą – persigalvojo
Vienu metu „Stumbras“ gamina devynis produktus. Skaičiuojama, jog tam, kad atsipirktų įrangos perstatymas, vienos rūšies produkciją būtina gaminti bent pusę dienos.
Natūralu – daugelį veiksmų: butelius išplauna spiritu, priklijuoja etiketes, išpilsto gėrimus, ir, galiausiai, butelius supakuoja – atlieka mašinos.
Vis dėlto kai kurie darbai, taupumo sumetimais, patikimi žmonėms. Pavyzdžiui, suvenyrinių rinkinių pakuotes sulanksto bei jas užpildo darbuotojos. Taip pat žmonės, o ne įranga, į tam tikros rūšies degtinės butelius sukaišo rugio varpas, kmynus. Kaip pasakojo A.Čiburys, svarstyta pirkti tokį darbą padarančią mašiną, tačiau kai paaiškėjo, jog jos kaina - „protu nesuvokiama“, persigalvota.
Įmonėje per mėnesį vidutiniškai pagaminama apie 2,8 mln. gėrimų butelių.
Iki to momento, kol gėrimai sufasuojami į butelius, jie pereina kelią, apie kurį net nepagalvojame.
Iš pradžių etilo alkoholis sumaišomas su vandeniu, tuomet – filtruojamas per kvarcinį smėlį, aktyvuotą beržo anglį, vėl per kvarcinį smėlį. Po šito, priklausomai, kokia gėrimų rūšis gaminama, jis gali būti varomas per sidabro, aukso ar platinos filtrus. Kaip aiškino A.Čiburys, sidabro filtrai leidžia sugerti pašalinius prieskonius, o platina alkoholiui suteikia lengvai salstelėjusį poskonį.
Specialus lino filtras naudojamas gaminant pirmąją Baltijos šalyse ekologišką degtinę, kurios žaliavos ir gamybos procesas sertifikuotas.
Gaminant trauktines, reikia paruošti antpilus – žaliavos, iš kurių jie bus padaryti, mirkomos tam tikro stiprumo spirite.
Kitokia technologija pasitelkiama, kai reikia pagaminti skaidrią, bespalvę, tačiau degtinę su skoniu.
Konkurentų pilnas pasaulis
A.Čiburys pripažįsta: atsivėrus Europos Sąjungos rinkoms teko patirti, ką reiškia konkurencija.
„Yra visa eilė šalių, kurios, tapusios ES narėmis, prarado pozicijas, nors iki to laiko buvo savo rinkų lyderės. Mes tai pat juntame, kad spaudimas kasmet didėja: nors pirkėjas renkasi prekę lietuvišką, tačiau žiūri, kad ji būtų kokybiška, įvertinta, galinti konkuruoti su atitikmenimis iš užsienio, - kalbėjo įmonės marketingo direktorius. - Šiandien Lietuvos rinka labai konkurencinga, besikeičianti. Importuoti galima įvairiausius gėrimus, todėl dabar varžomės su visu pasauliu“.
A.Čiburys, kaip ir kiti gėrimų gamintojai, negali neskaičiuoti, kiek rinkos iš jų atima šešėliniai gamintojai. Pašnekovo turimais duomenimis, jei 2008-aisiais nelegalūs gėrimai užimdavo 3-5 proc. rinkos, tai šiandien – trečdalį.
Tačiau legalieji alkoholio gamintojai, susidėlioję pernai metų rezultatus, turi kuo pasidžiaugti. Jei 2009-2012 m. alkoholinių spiritinių gėrimų rinkoje fiksuotas 40 proc. smukimas, tai pernai kryčio nebebuvo. A.Čiburys svarsto, kad tą galėjo lemti dvi priežastys: ir vartotojai sau daugiau leidžia, ir šešėlinės rinkos įsisotinimas pasiekė piką.
Lietuviui – viena, amerikiečiui – kita
Alkoholio gamintojai pastebi, jog lietuvių skonis pamažu vakarėja. Jei anksčiau iš stipriųjų gėrimų populiariausi būdavo degtinė, trauktinė, likeris, tai šiandien po degtinės reikėtų įrašyti brendį, romą, džiną, metai po metų populiarėjančią tekilą. Prieš keletą metų buvo populiarios skoninės degtinės, o šiandien iš nuperkamų dešimties butelių devyni – degtinės be skonio.
Tačiau to, kas tinka lietuviui, nepasiūlysi vartotojui iš tolimesnių „Stumbro“ rinkų. Pavyzdžiui, tarp amerikiečių populiarūs citrusiniai skoniai, o Peru, Azijos šalys spiritinius gėrimus tik atranda – čia paklausesni 20-25 proc. alkoholiniai gėrimai. Lietuvos rinkoje neberasite degtinės juodame butelyje, o į Azerbaidžano, JAV, Turkijos rinkas ji vežama.
„Pastebime, kad pasaulyje labai išaugusi viskio, vyno paklausa. Kadangi kai kurias žaliavas perkame užsienyje, jaučiame jų stygių. Kartais tai pajunta ir pirkėjas Lietuvoje. Pavyzdžiui, per kelerius metus stipriai pabrango vanilės lazdelės, kurių mums reikia gaminant trauktines. Todėl pasikeitė ir galutinė šio gaminio kaina“, - kalbėjo A.Čiburys.
