„Turiu pasakyti, kad latvių pozicija mums yra palanki. Taip pat Europos Komisijos komisaro S.Kallaso pozicija mums palanki, todėl, manau, klausimas bus sprendžiamas teigiamai“, - LRT radijui sakė susisiekimo ministras.
Pasak jo, Vilniuje gyvena apie 20 proc. Lietuvos gyventojų, miestas sukuria apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Mūsų kaimynai tokių prijungimų taip pat yra numatę. Pavyzdžiui, Latvijoje numatytas Rygos prijungimas, o tai irgi 40 kilometrų trasa. Estijoje numatytas uosto prijungimas, tad ši idėja nėra nauja“, - teigė R.Sinkevičius.
Jo nuomone, Klaipėdos prijungimas prie „Rail Baltica“ projekto yra abejotinas, tačiau Vilnių įtraukti būtina.
Trijų Baltijos premjerai pirmadienį Taline susitiko aptarti „Rail Baltica“ pažangos. Anot R.Sinkevičiaus, vargu, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai priims kokių nors konkrečių sprendimų dėl „Rail Baltica“ vėžės maršruto.
Pirmadienį Taline susitikę trijų Baltijos šalių premjerai sutarė, kad Vilniaus prijungimas prie europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ nėra kliūtis projektui.
„Visų trijų šalių premjerai sutarė, kad Vilniaus klausimas nėra kliūtis toliau įgyvendinti projektą. Premjeras Algirdas Butkevičius įtikino partnerius, ka Lietuva yra suinteresuota projekto įgyvendinimu. Nėra neišspręstų politinių klausimų, o esama tik techninių klausimų, kurie bus išspręsti“, - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Pasak jos, Lietuva partneriams įsipareigojo atlikti ekonominio efektyvumo studiją dėl Vilniaus įtraukimo į projektą.
„Toliau bus ruošiamasi kreiptis į Europos Sąjungą dėl projekto finansavimo, o bendros įmonės kūrimas tęsiamas“, - teigė E.Butkutė-Lazdauskienė.
