„Google Street View“ - kaip pasikeitė Vilnius?

Užsienietis, sumanęs prieš apsilankydamas Vilniuje pasižvalgyti po „Google Street View“ 2012 metų duomenų bazę, gali būti smarkiai apgautas. Miestas keitėsi tokia sparta, kad kai kurios nuotraukos dabar atrodo lyg praėjusio šimtmečio, rašo „Lietuvos rytas“.

Šalia S.Stanevičiaus ir Ateities gatvių sankryžos jau daugiau nei pusmetį nebėra stovėjimo aikštelės. Dabartinė nuotrauka.<br>V.Balkūno nuotr.
Šalia S.Stanevičiaus ir Ateities gatvių sankryžos jau daugiau nei pusmetį nebėra stovėjimo aikštelės. Dabartinė nuotrauka.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Dumalakas

Feb 8, 2014, 11:27 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 1:49 PM

Vietoj išorinio pietinio aplinkkelio, kuriuo dabar zuja automobiliai, – tik buldozerių išrausta pamiškė ir duobėta Kirtimų gatvė. Vakarinio aplinkkelio tęsinio – nė padujų.

Apleista automobilių stovėjimo aikštelė, o ne kylantys biurų ir prekybos paskirties pastatai ties S.Stanevičiaus ir Ateities gatvių sankryža.

Statybvietė, o dabar – „BOD Group“ aukštųjų technologijų centras Mokslininkų gatvėje.

Prie Vingio parko – gamyklos „Velga“ griaučiai, kurių dabar nelikę nė žymės. Vietoj prekybos centro „Ikea“ Žirnių gatvėje – dykynė.

Per metus smarkiai keitėsi

Lyginant „Street View“ pateikiamas sostinės nuotraukas galima nesunkiai įsitikinti, kad jos neatitinka tikrovės.

Tai dėl to, kad Vilnius per metus smarkiai pasikeitė.

Prieš metus pristatydamas „Street View“ duomenų bazę meras Artūras Zuokas kalbėjo būtent apie laiko tėkmę: „Simboliška yra tai, kad būtent panašiu metu prieš 690 metų kunigaikštis Gediminas savo laiškais pasauliui pranešė apie Vilnių, o dabar, praėjus septyniems amžiams, padedant „Google“ miesto grožį atras visų žemynų gyventojai.“

Beje, Vilniaus vadovas tada sakė tikįs, kad „Google“ jau artimiausiu metu vėl atvyks ir papildomai užfiksuos miesto parkus, paminklus, kurie kol kas dar nėra matomi internete.

Iš tiesų „Google“ atstovams jau reikėtų ne tik pasižvalgyti po aplinkkelius, užfiksuoti kylančius pastatus.

Neprošal būtų pasisukioti ir po Bernardinų sodą, kad atnaujintų duomenų bazę.

Lenkia ir Rygą, ir Taliną

Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pritarė, kad Vilnius yra Baltijos šalių statybos lyderis.

Nors Vilniuje tiesiami keliai, kyla biurų ir pramonės pastatai, jis pabrėžė, kad daugiausia pastaraisiais metais sostinėje pastatyta daugiabučių namų.

Pavyzdžiui, pernai rinkos plėtotojai, „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje pasiūlė 22 naujus projektus, kuriuose – šiek tiek daugiau nei 1330 naujų butų. Rygoje šis rodiklis siekė 1100, o Taline – 600.

Labiausiai pasikeitė vadinamieji miegamieji rajonai, kuriuose pastatyti butai sudaro net 68 procentus visos 2013 metų pasiūlos.

O daugiausia statybų virė Pašilaičiuose ir Pilaitėje.

Šiemet bus baigti įgyvendinti 26 projektai.

Iškilus gyvenamiesiems namams, bus pasiūlyta mažiausiai 2200 butų. Tai didžiausia pasiūla per pastaruosius šešerius metus.

Didžiausia ji ir palyginti su Ryga ir Talinu.

Šiose sostinėse šiemet bus pasiūlyta atitinkamai 1250 ir 900 naujų butų.

Anot S.Vagonio, dabartinės miesto plėtros vis tiek negalima palyginti su 2006–2008 metais, kai namai dygo kaip grybai po lietaus ir naujų butų buvo siūloma 2 ar net 3 kartus daugiau.

Tada per metus buvo parduodama po 5–6 tūkstančius naujų butų.

Kainos šoktelės aukštyn

Vilniuje butų nebespėjama statyti tiek, kad pasiūla nemažėtų.

„Galime priartėti prie 2006-ųjų situacijos, kai būstų paklausa viršijo pasiūlą“, – svarstė „Inreal valdymas“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Pirmąjį šių metų mėnesį nekilnojamojo turto plėtotojai pardavė daugiau nei 300 butų, o pernai tuo pačiu metu butų buvo parduota tris kartus mažiau. Nors įprasta, kad sausio rodikliai metų suvestinėje būna vieni prasčiausių.

Kadangi naujų butų paklausa Vilniuje vejasi pasiūlą, ketinantiems pirkti būstą reikia turėti galvoje, kad jo kainos šoktelės aukštyn. „Inreal“ šiemet prognozuoja 6–8 proc. butų kainų augimą.

Šiuo metu ekonominės klasės buto vidutinė kvadratinio metro kaina siekia 4240 litų.

Būtent ekonominė klasė labiausiai domino tuos, kurie pernai įsigijo būstą sostinėje.

Įžvelgia ir pasiūlos burbulą

Tačiau ne visi nekilnojamojo turto rinkos atstovai kalba apie kilsiančias kainas ir butų trūkumą.

Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas mano priešingai. Jis aiškina, kad pučiasi ne kainų, o pasiūlos burbulas.

„Įgyvendinamų būsto projektų skaičius didėja geometrine progresija, o rinka, kuri juos galėtų išpirkti, nėra tokia didelė.

Per 2014 metus Vilniuje turėtų atsirasti net iki 2,7 tūkst. naujų butų.

Dar 900 butų likę „sandėlyje“ iš praėjusių metų. Statybos leidimai išduoti 3,3 tūkst. butų. Metų pabaigoje galime pamatyti, kad lieka neparduota 1–1,2 tūkst. butų“, – skaičiavo M.Kulbokas.

Fotografavo ne tik iš automobilio

Vilniuje fotografuoti „Street View“ duomenų bazei „Google“ pradėjo 2012 metų birželį.

Įdiegus programą ji buvo vis tobulinama. Pernai vasarą „Google“ darbuotojai, automobiliais išvažinėję Vilnių, užsimetė įrangą ant pečių ir ėmėsi darbo tik pėsčiomis prieinamose vietovėse.

Siekiant apsaugoti privačią informaciją, visų nufotografuotų asmenų veidai ir automobilių numeriai buvo uždengti.

Kita vertus, šia paslauga puikiai pasinaudojo Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri ir virtualiajame Vilniaus žemėlapyje rado neaiškios kilmės turto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką reiškia kandidato R. Žemaitaičio pasitraukimas iš Seimo?