Mikierių girinkijoje (Anykščių r.) aptvare gyvenantis šernas Henrikas, mėgavęsis lankytojų dėmesiu, dabar jaučiasi vienišas. Jį auginantys miškininkai, baimindamiesi afrikinio kiaulių maro grėsmės, uždraudė artintis prie įžymybės.
Prieš kelias dienas Valstybinės maisto ir veterinarijos direktorius Jonas Milius uždraudė laikyti šernus ir šernakiaules.
Labiausiai mėgsta stintas
Sužinoję, kad šernui Henrikui gresia sunaikinimas, gamtos mylėtojai ėmė rengti gyvūno palaikymo akcijas.
„Visi mes prisirišę prie Henriko, todėl mums visiems svarbu jį išsaugoti. Kol kas nėra priimta jokių sprendimų. Ačiū visiems už Henriko palaikymą“, -- dėkojo Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis. Jis žadėjo rašyti prašymą į Vilnių, tikėdamasis išsaugoti gyvūną.
63 hektarų aptvare Šimonių girioje greta danielių, ožių ir avių gyvenantis 6 metų šernas Henrikas jau seniai kasdien traukia būrius lankytojų.
Išgirdęs automobilį, šis prijaukintas šernas pribėga pasisveikinti, tikėdamasis gauti skanėstų.
Šernas taip išlepo, kad nebenori bulvių ir morkų. Jam labiau patinka krimsti kukurūzus ir saldainius, o labiausiai jis mėgsta rūkytas stintas. Tad uždraudus lankymą dabar jis liūdnas ir dėl to, kad negauna skanėstų.
Galėtų dar ilgai gyventi
Anksčiau Henrikas aptvare gyveno vienas, o dabar turi draugę, kuri vengia lankytojų dėmesio.
Aplankyti šerno atvažiuodavo ne tik Anykščių krašto, bet ir visos Lietuvos gamtos mylėtojai. Jie paliko gausybę atsiliepimų.
Paprastai šernai gyvena apie 15 metų, o tokiomis sąlygomis -- dar ilgiau. Tad šešiametis Henrikas, S.Kinderio žodžiais, dar jaunuolis.
Pavadino darbuotojo vardu
Šernas buvo pavadintas pradžioje jį globojusio Anykšių miškų uredijos darbuotojo Henriko Tuskos vardu.
Svėdasuose gyvenantis vyras prieš šešerius metus vasaros pabaigoje po audros nuo motinos pasimetusį šerniuką rado krūmuose.
Paaugęs šernas Henrikas Svėdasuose įjunko į gėlynus ir daržus, tad nutarta jį įkurdinti aptvare.
