Lietuvos demografinės situacijos pokyčiai ne itin optimistiški. Per metus mūsų šalyje procentu sumažėjo gyventojų, vidutinis jų amžius padidėjo vieneriais metais, o į užsienį laimės ieškoti vis dar išvyksta daugiau žmonių negu grįžta.
Emigracija skaudžiausiai smogė Akmenės, Skuodo, Visagino, Pakruojo savivaldybėms bei Šiaulių miestui – čia gyventojų sumažėjo daugiausiai. Nors pastaraisiais metais pastebima, jog vis daugiau tautiečių grįžta, jų skaičius vis dar nesiekia išvykusiųjų skaičiaus.
Įsikurti ilgesniam laikui dauguma renkasi didžiuosius miestus, ši tendencija išlieka tokia pati, kaip ir daugelyje pasaulio šalių.
Didelės ir algos, ir pensijos
Pagal ekonominius rodiklius Klaipėda išlieka antruoju Lietuvos miestu po Vilniaus. Uostamiestis pagrįstai vadinamas Vakarų regiono ekonomikos varikliu. Nors pernai vidutinis darbo užmokestis didėjo visoje Lietuvoje, Klaipėdoje jis augo sparčiausiai šalyje. Klaipėda išsiskiria tuo, jog šiam pokyčiui, skirtingai nei likusioje šalies dalyje, mažiausiai įtakos turėjo padidinta minimali alga.
2013 metais vidutinis darbo užmokestis Klaipėdoje siekė 1913 litų „į rankas“, kai šalies vidurkis buvo 1784 litai. Pagal šį rodiklį Klaipėda užėmė antrąją vietą po Vilniaus, kur vidutinė alga siekė 2029 litus.
Pagal vidutinį senatvės pensijos dydį Klaipėda užima penktąją vietą. Klaipėdiečiai pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 876 litus. Vidutinė šalies pensija praėjusių metų pabaigoje buvo 822 litai. Mažiausias pensijas gauna kaimiškųjų Pagėgių, Šilalės, Šalčininkų, Skuodo savivaldybių gyventojai.
Mažiausiai bedarbių - Neringoje
Nedarbo lygis šalyje pernai gruodį siekė 10,9 proc. ir buvo 0,3 proc. mažesnis nei užpernai. Klaipėdoje nedarbas nesiekė šalies vidurkio ir sudarė vos 8,7 proc. Labiausiai – iki 2 proc. nedarbo lygis išaugo Jonavos bei Vilkaviškio rajonų savivaldybėse, pastebimai sumažėjo – Anykščių, Kretingos rajonų bei Rietavo savivaldybėse.
Didžiausias nedarbas praėjusių metų pabaigoje užfiksuotas Ignalinos ir Alytaus rajonuose. Čia darbo neturėjo beveik kas penktas gyventojas.
Mažesnis nei šalies vidurkis nedarbas be Klaipėdos fiksuojamas Neringos savivaldybėje (7 proc.) ir Palangoje (10,8 proc.).
Skuodas merdi
Klaipėdiečiai iš kitų Vakarų regiono gyventojų išsiskiria ir tuo, jog aktyviai užsiima individualia veikla. Čia tūkstančiui gyventojų tenka 25 verslo liudijimai. Versliausios šiuo požiūriu išlieka kurortinių zonų – Neringos (290 vienam tūkstančiui gyventojų), Palangos (119), Birštono (47), Druskininkų (41), taip pat Rietavo (56) savivaldybės.
Vakarų Lietuvos regione sudėtingiausia situacija yra Skuodo savivaldybėje. Čia nedarbo lygis viršija 16 proc., vidutinė senatvės pensija – viena mažiausių šalyje, tačiau komunalinių paslaugų kainos – vienos didžiausių. Čia daug socialinės paramos gavėjų, o gyventojų skaičius per pastaruosius septynerius metus sumažėjo penktadaliu.
Pigiausiai šildėsi uteniškiai
Pagal socialinės paramos gavėjų skaičių Klaipėdos miestas regione taip pat užima lyderio poziciją. Čia tūkstančiui gyventojų tenka 67 išmokos arba perpus mažiau nei šalies vidurkis.
Per vidurį bendroje savivaldybių lentelėje Klaipėda atsidūrė pagal komunalinių paslaugų kainas. Šilumos kilovatvalandė praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje kainavo 24,91 ct. Daugiausiai už šilumą – 36 ct mokėjo Neringos gyventojai, mažiausiai – 17,46 – Utenos.
Karšto vandens kubinis metras brangiausiai – 32,39 litus kainavo Prienų rajono savivaldybėje, mažiausiai – 16 litų – Utenoje. Šaltas vanduo taip pat buvo brangiausias Prienuose (12,7 litų už kubinį metrą), pigiausias – Šalčininkų rajono savivaldybėje (4,37 litų).
Nori daugiau nei gali
Nors Vakarų regiono savivaldybės ekonominiu požiūriu vystosi labai netolygiai, jas, kaip ir visas šalies savivaldybes, vienija bendra tendencija – didėjantys gyventojų pradelsti įsiskolinimai. 2013 metais Lietuvoje neliko nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, o skolas vėluojančių mokėti gyventojų skaičius augo visur.
Klaipėdos gyventojai yra pradelsę vidutinę – 20 tūkst. litų sumą arba maždaug dvylika vidutinių atlyginimų. Tai daugiausiai paskolos, lizingas, greitieji ir vartojimo kreditai, taip pat skolos už draudimą, komunalines paslaugas. Mokėjimas laikomas pradelstu, kai nespėjama jo grąžinti praėjus dviem mėnesiams po termino.
„Žmonės nemoka gyventi pagal savo galimybes, nori vartoti čia ir dabar, nenori laukti. Jiems trūksta finansinio raštingumo, dažnas nenori taupyti, nepagalvoja, ar įsigijęs brangesnį daiktą, sugebės išsimokėti“, - sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Finansų ekspertė neatmetė, jog kasmet augančios gyventojų skolos gali sukelti socialinį sprogimą – gali smarkiai padaugėti prašančiųjų socialinės paramos, likusių be būsto ir pragyvenimo šaltinio.
