Prieš dešimtmetį Šventosios žvejai, jūroje išvydę ruonį, stebėjosi, o dabar niršta ir gniaužia kumščius – šie gyvūnai tuština ir drasko tinklus. Pradėję žūklauti ūdomis, nieko nepešė. Žvejų ištrauktas laikimis – ant kabliukų pakibusios apgraužtos menkių galvos.
„Pastebėję žvejų valtis ruoniai tyko, kada jie užmes tinklus. Nuo jų neatsiginsi – kartais prie valčių sukinėjasi net dešimt ruonių. Jiems labiausiai patinka menkių kepenėlės, drasko ir kitas verslines žuvis - lašišas, strimėles, uotus, žiobrius“, – pasakojo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Žvejai dejuoja, kad Baltijoje ruonių jau priviso tiek, kad daroma žala kelia grėsmę verslui. Juos glumina ir šių gyvūnų apetitas – įsisukę į tinklus ruoniai išgraibsto ir suėda laimikį.
Verslininkai teigia, kad jeigų ruonių nebūtų, jų pajamos kasmet padidėtų apie 110 tūkst. litų.Baltijos priekrantėje žūklauja 57 verslo įmonės.
Visas savo netektis dėl pilkųjų ruonių išpuolių pernai jos įvertino 2 mln. litų. Prašoma atlyginti nuostolius bent jau dėl sugadintų tinklų. Tačiau valdininkai skriaudžiamų žvejų balso negirdi, o gamtos mylėtojai netgi smerkia juos.
Žvejai piktinasi ir aplinkosaugininkais, kurie jūroje eibes krečiančius ruonius globoja kaip Indijos didmiesčių gatvėmis klajojančias karves - šventus gyvūnus. Jie nesupranta, kodėl Lietuvoje iki šio nėra nei žvejybos nuostolių atlyginimo tvarkos, nei ruonių nedžioklės kvotų.
Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) darbuotojai tokius verslo įmonių užmojus sieja su troškimu pelnytis gyvūnų saskaita be atodairos. Žvejų raginimus eliminuoti pilkuosius ruonius iš Raudonosios knygos jie vertina kaip siekį įteisinti Lietuvoje draudžiamą šių jūros žinduolių medžioklę.
„Jūra jau taip nustekenta, kad ruoniai ne iš gero gyvenimo kartais užklysta į mūsų pakrantes pasimaitinti. Alkanam gyvūnui nuo Gotlando salos atplaukti iki Būtingės – vieni juokai. Sunku patikėti, kad ruoniai žvejus varo į bankrotą, suėda tiek daug žuvų?“, – dejonėmis stebisi LJM Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Prieš dvejus metus Lietuvos priekrantės žvejų organizacijos tuomečio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus primygtinai prašė išsiaiškinti, kiek tų ruonių tuština tinklus, įvertinti jų patiriamus nuostolius, sukurti žalos kompensavimo mechanizmą, bet jokio atsako nesulaukė.
Dabar jie beldžiasi į Aplinkos ministerijos duris – prašo apginti nuo neva dvigubai pagausėjusios ruonių populiacijos. Būtų aiškiau, jei aplinkosaugininkai suskaičiuotų šiuos gyvūnus kaip šernus.
Baltijos žvejai tikisi, kad ministras Valentinas Mazuronis ištęsės savo pažadą skirti lėšų pilkųjų ruonių stebėsenos programai.
Anksčiau pilkieji ruoniai buvo gruoboniškai medžiojami. Beveik išnaikinus visą populiaciją, susigriebta saugoti šiuos gyvūnus.
Baltijos kraštuose dabar priskaičiuojama apie 25 tūkst. ruonių.Lenkijos priekrantėje stebina apie 3 tūkst. pilkųjų ruonių. Latvijos pajūryje nardo 1,5-4,5 tūkst., Estijos – apie 3,6 tūkst. šių gyvūnų.
Daugiausia jų yra Suomijoje ir Švedijoje – populiacijos siekia 8-10 tūkst. gyvūnų. Ribota pilkųjų ruonių medžioklė ten leidžiama.
Kiek ruonių nardo Lietuvos pajūryje, niekas nežino – tyrimai neatlikti.
