Ne tik saugios darbo priemonės, bet ir saugaus darbo kultūra
Naujausius psichologinius instrumentus saugai gerinti ir Saugos dialogo žemėlapį, kuris padeda organizacijoms suprasti ir įdiegti valdymo pokyčius, pristatė vadybos konsultavimo įmonės „Implement Inscape“ konsultantas, tarptautinio ekspertų tinklo „Implement Consulting Group“ narys Valdas Underis. Konsultantas pabrėžia, kad yra daugybė priežasčių, dėl ko darbe įvyksta nelaimingi atsitikimai, tačiau visus juos galima suvesti po vienu bendru vardikliu – saugaus darbo kultūra, o tiksliau, jos nebuvimas.
„Tradiciniai būdai, kuriais organizacijose siekiama sumažinti incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, labiau susiję su techniniais aspektais: profesinės rizikos vertinimu, darbo priemonių ir procesų saugumo didinimu, fizinių darbo sąlygų ir apsaugos priemonių gerinimu, saugaus darbo mokymais ir auditais. Vis dėlto, per mažai dėmesio skiriama darbuotojų elgsenai tobulinti. Tai yra proaktyvus procesas, paremtas elgsena pagrįstos saugos (angl. Behaviour Based Safety) principais, kurie leidžia gerinti ne tik fizinius saugaus darbo veiksnius, bet ir psichologinius, tai yra, darbuotojų elgseną“, – teigia konsultantas.
Anot jo, 2010 m. Švedijoje sukurtas Saugaus dialogo žemėlapis – įrankis saugiai elgsenai ugdyti. Naudojant šį įrankį, modeliuojamos konkrečiai organizacijai būdingos situacijos, o darbuotojai, tarsi žaisdami, analizuoja problemines sritis ir ieško sprendimo būdų. Toks įtraukimas didina darbuotojų motyvaciją, kuria ilgalaikį ir kryptingą dialogą tiek tarp tos pačios grandies kolegų, tiek bendraujant su vadovais.
V.Underis pasakoja, kad žmonių veiksmus nulemia ne racionalūs argumentai, o jausmai ir socialinės normos. Įpročiai elgtis vienaip ar kitaip išnyksta arba stiprėja priklausomai nuo pasekmių, kurias konkretūs veiksmai sukelia, todėl patikimiausias būdas ugdyti saugią elgseną – nuolat ją pastiprinti. Tai daroma planingai atliekant saugos vizitus darbo vietose. Vizito metu iš pradžių stebima, kaip darbuotojas dirba, kiek tiksliai jis laikosi visų saugaus darbo reikalavimų.
Po kelių minučių jam suteikiamas grįžtamasis ryšys, pradedant teigiamais dalykais, pavyzdžiui, autokrautuvo vairuotojas pagiriamas už tai, kad yra prisisegęs saugos diržą. Tuomet atkreipiamas darbuotojo dėmesys ir į tuos dalykus, kuriuos jis turi pagerinti, tarkime, paprašoma to paties vairuotojo sumažinti vežamo krovinio aukštį arba važiavimo greitį. Jei darbuotojas nurodo priežastis, dėl kurių jis negali ar nenori laikytis kurių nors saugos reikalavimų, drauge su juo aptariami ir užrašomi būdai toms priežastims pašalinti. Pokalbio pabaigoje darbuotojas dar kartą skatinamas visuomet dirbti saugiai.
Ypač efektyvu, kai tokius vizitus atlieka ne saugos specialistai ar vadovai, o tinkamai apmokyti darbuotojai. Jei pokalbis apie saugą vyksta tarp to paties lygio kolegų, jis yra kur kas atviresnis ir konstruktyvesnis, o darbuotojo įsipareigojimai tvirtesni.
Saugumui darbe sukurti būtinas vadovų įsitraukimas
Konsultantas vardina vidines saugaus darbo kliūtis, į kurias būtina atkreipti dėmesį: tai skubėjimas atlikti daugiau užduočių per tam tikrą laiką, per žemai vertinamas profesinės rizikos lygis, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir patirtimi. Jei individualios apsaugos priemonės yra nepatogios, trukdo nevaržomai judėti, dažnai mažėja darbuotojo motyvacija jas dėvėti. Jei didelė dalis kolegų nesilaiko kurio nors saugaus darbo reikalavimo (pvz., nedėvi apsauginių akinių), darbuotojas gali gėdytis būti atsakingesniu ir pareigingesniu už kitus. O kartais žmonės tiesiog nori pasipuikuoti savo „drąsa“, siekia aštrių pojūčių, išgyvenimų.
„Nesaugus darbuotojų elgesys organizacijai gali kainuoti išties daug. Be tiesioginių, tarkime, gydymo išlaidų, nedarbingumo išmokų, išlaidų susijusių su teismo procesu, įmonė patiria papildomų nuostolių dėl sugadintos darbo įrangos, sumažėjusio produktyvumo ir kokybės, darbo proceso trikdžių, pablogėjusio įvaizdžio ir santykių su klientais“, – teigia V.Underis.
Pabrėžtina, kad, siekiant sumažinti incidentų ir nelaimingų atsitikimų skaičių organizacijoje, būtinas visų lygių vadovų įsitraukimas. Tam pirmiausia reikalinga aiški saugaus darbo kultūros vizija, konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo tikslai. Tuomet svarbu nustatyti ir užtikrinti visus saugiam darbui reikalingus techninius, vadybos bei psichologinius veiksnius. Anot konsultanto, vadovai turi patys nuolat rodyti saugaus elgesio pavyzdžius darbuotojams, nes taip jie patvirtina organizacijos propaguojamų darbo principų laikymąsi. Suvokus, kad net geriausios apsaugos priemonės nepadės, jeigu darbuotojas nebus motyvuotas elgtis saugiai, tampa aišku, kokie svarbūs yra įsitvirtinę darbuotojų įpročiai ir vertybės, kolektyve vyraujančios nuostatos ir tradicijos.
,,Sėkmingas elgsena pagrįstos saugos projektų įgyvendinimas gali ženkliai pagerinti įmonės darbo efektyvumą, našumą ir finansinius rodiklius, – pastebi „Implement Inscape“ konsultantas. – Apie tai byloja pažangi užsienio įmonių praktika. Pavyzdžiui, JAV popieriaus fabrike, kuriame buvo įgyvendintas darbuotojų saugos ir sveikatos projektas, per dvejus metus nelaimingų atsitikimų skaičių pavyko sumažinti 45 procentais, o vien dėl sumažėjusių nedarbingumo išmokų fabrikas sutaupė 700 tūkst. eurų.“
Pasak konsultanto, Lietuvoje veikiančios įmonės taip pat pradeda įgyvendinti elgsena pagrįstos saugos projektus, diegia įrankius, kurie padeda kurti kryptingą ir struktūrišką dialogą tarp vadovų ir darbuotojų, didina darbuotojų įsitraukimą, ugdo vidinį įsipareigojimą dirbti saugiai.
