Kredito unijų sukčiams statys naujas užkardas

Seimas po pateikimo pritarė Kredito unijų įstatymo ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis griežtinama kredito unijų priežiūra ir didinama jų atsakomybė. Taip siekiama užtikrinti patikimą kredito unijų veiklą ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams.

Pasitikėjimas kredito unijomis Lietuvoje yra smarkiai sumenkęs.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasitikėjimas kredito unijomis Lietuvoje yra smarkiai sumenkęs.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Mar 18, 2014, 1:34 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 8:04 AM

Pasak finansų viceministro Vytauto Galvono, kredito unijos privalo dirbti skaidriai ir atsakingai, tačiau faktas, kad pernai trys iš jų buvo pripažintos nemokiomis, o patirtus nuostolius turėjo dengti mokesčių mokėtojai, parodė, kad ne visos jos susitvarko su rizikos valdymu.

"Pastaruoju metu kredito unijų sektorius susiduria su rimtomis problemomis. Spartus kredito unijų sektoriaus augimas - didėja kredito unijų narių skaičius, suteiktų paskolų portfelis, prisiimtų indėlių suma, tačiau praktika rodo, kad kai kurios kredito unijos nesusitvarko su rizikos valdymu. Ne visų veikla yra sąžininga", - antradienį sakė finansų viceministras.

Pasak V.Galvono, kredito unijos užima santykinai nedidelę rinkos dalį, tačiau jų plėtra - itin sparti ir dažnai nesubalansuota. Indėliai pritraukiami, mokant dideles palūkanas, ir šie ištekliai naudojami didesnės rizikos turtui finansuoti.

Palankios indėlių draudimo sąlygos neskatina indėlininkų vertinti riziką, nes žlugus unijai, jų indėliai išmokami iš Indėlių draudimo fondo.

Pasak finansų viceministro, Indėlių draudimo fondo lėšomis išmokėjus draudimo išmokas žlugusių "Snoro" ir Ūkio bankų indėlininkams valstybės turimi resursai išseko.

"Jeigu prasidės kredito unijų griūtis, mes neturėsime iš ko padengti indėlininkams indėlius. Todėl griežtinamos tam tikros sąlygos", - aiškino V.Galvonas.

Todėl, anot Finansų ministerijos, būtina stiprinti kredito unijų teisinį reguliavimą, pirmiausia griežtinant kapitalo bei rizikos valdymo reikalavimus, stiprinant priežiūros institucijos galias.

Pataisomis taip pat siekiama nustatyti probleminės kredito unijų turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo kitai kredito įstaigai mechanizmą, sumažinti kredito unijų administracinę naštą, sudaryti galimybę teikti daugiau finansinių paslaugų didesniam asmenų skaičiui, peržiūrėti jų dalyvavimo indėlių draudimo sistemoje sąlygas ir kita.

Tarp siūlomų svarbiausių pokyčių - nustatyti ne mažesnį kaip 500 tūkst. litų nuosavo kapitalo dydį vietoj dabartinių 15 tūkst. Veikiančioms kredito unijoms šiam reikalavimui įgyvendinti būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis.

Taip pat siūloma triskart padidinti mažiausią reikalaujamą kredito unijų narių skaičių - iki 150. Daugiau narių sudarytų galimybę pritraukti kapitalo ir kredito unijų vadovus rinkti iš daugiau asmenų.

Siekiant išvengti kredito unijų kapitalo mažėjimo dėl to, kad patirtų nuostolių jos nedengia papildomais įnašais ir vis perkelia juos į kitus metus, siūloma įtvirtinti prievolę padengti nepaskirstytus nuostolius, kai jie viršija pusę pajinio kapitalo.

Kredito unijų prisiimamą riziką, tikimasi, ribos siūlymas privalomai turėti bent vieną rizikų vertinimo specialistą, jos turtui pasiekus 50 mln. litų. Toks specialistas teiktų išvadas valdybai dėl rizikingų sandorių.

Siekiant, kad unijų investavimo rizika būtų vertinama konservatyviau, siūloma nustatyti, kad kredito unijų investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 70 proc. (vietoj 100 proc.) jos perskaičiuoto kapitalo. Minėto apribojimo siūloma netaikyti tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas buvo perimtas iš skolininkų ir turimas nuosavybės teise ne ilgiau kaip 3 metus.

Siūloma, kad kredito unijų investavimo į vertybinius popierius tvarką nustatytų priežiūros institucija, o skolinimas ilgiau negu 5 metams gali būti užtikrinamas ne tik hipoteka, bet ir kitomis patikimomis užtikrinimo priemonėmis.

Įvertinus finansinių paslaugų prieinamumo poreikį Lietuvoje, siūloma leisti kredito unijoms teikti mokėjimų, valiutos keitimo, konsultavimo ir kitas plataus vartojimo finansines paslaugas, kurios nekelia jai didesnės rizikos.

Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų indėlininkams taikomas toks pat draudimo lygis (100 tūkst. eurų atitinkanti suma litais), kaip ir bankų indėlininkams, ir kredito unijų dalyvavimas kitose apsaugos sistemose jų neapsaugo nuo žlugimo, siūloma per penkerius metus suvienodinti kredito unijų ir bankų draudimo įmokas.

Biudžeto ir finansų, Audito ir Kaimo reikalų komitetų apsvarstytos Kredito unijų įstatymo pataisos į Seimą turėtų grįžti gegužės 15-ąją.

Tuo pat metu bus svarstomos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pataisos, kurias iki nustatyto termino nagrinės Biudžeto ir finansų bei Audito komitetai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.