Nori įsigyti daugiau nei 10 hektarų ir ūkininkauti? Jei esi naujokas, gali apie tai pamiršti. Pirmiausia trejus metus turėsi nuomotis sklypą ir užsiimti žemės ūkio veikla.
Jeigu esi Lietuvos pilietis, būtinai privalai būti ūkininkas ar bent turėti žemdirbio specialybę liudijantį diplomą.
Tokius „saugiklius“ prieš užsieniečius į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą surašė Seimo nariai, daugiausia – konservatoriai, rašo „Lietuvos rytas“.
– Ar tokie apsisaugojimo nuo užsieniečių galimų „atakų“ būdai yra tinkami? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo korporacijos „Matininkai“ prezidento Kęstučio Kristinaičio, 2000–2001 metais ėjusio žemės ūkio ministro pareigas.
– Anksčiau buvo kalbama apie tai, kad saugikliai būtų taikomi žemės įsigyti norintiems fiziniams asmenims iš užsienio. Nebūtų nieko keista, nes taip elgiasi ne viena ES valstybė.
Tačiau iš to, kas dabar siūloma Seime, aiškėja, kad tie užsieniečiai – dešimtoje vietoje. Kažkodėl norima įvesti aibę apribojimų Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims. Tik kuo jie dėti?
Prieš pusantrų metų ankstesnė Vyriausybė pakilo į kovą su apleistų žemės ūkio paskirties sklypų savininkais. Tačiau ta kova galiausiai baigėsi valstybės kautynėmis su bet kokios paskirties žemės šeimininkais, rašo „Lietuvos rytas“.
Dabar vyksta kažkas panašaus. Iškėlus kovos su užsienio fiziniais asmenimis vėliavą, siekiama apriboti ir mūsų šalies įmonių, ūkininkų ar norinčių jais tapti žmonių teises. Juk būtent jiems labiausiai kirstų tokie „saugikliai“, kokie siūlomi dabar.
– Panašūs įstatymai vargu ar gali atsirasti iš nieko. Galbūt tokios nuostatos kai kam būtų labai naudingos?
– Žemės ūkio paskirties žemės rinka būtų akivaizdžiai suvaržyta. Užsieniečius tai iškart atbaidytų, nėra ko net kalbėti. Užtat kartu būtų apribotos galimybės plėstis ir mūsų šalies investuotojams.
Kas norėtų pradėti žemės ūkio verslą, to padaryti jau nebegalėtų arba lauktų vargo keliai. Todėl laimės tie, kurie dabar dirba žemę.
Susidaro įspūdis, kad mėginama sumažinti jos paklausą atpurčius didelę dalį rinkos dalyvių. Gal norima, kad kristų pačios žemės kaina?
Tik taip vargu ar gali nutikti.
– Tai kas labiausiai nukentėtų, jeigu būtų priimtas toks įstatymas?
– Daugelis. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pažvelkite, kiek dabar jaunimo mokosi Aleksandro Stulginskio universitete, kuris išleidžia tikrai nemažai su žemės ūkiu susijusių specialistų.
Tie žmonės norės dirbti tai, ko išmoko. Tačiau gerai, jei kuris nors studentas turės paveldėjęs kelis hektarus ar yra ūkininko vaikas. O jei ne? Kaip jiems pradėti veiklą?
Jei būtų priimti tokie saugikliai, toks jaunimas pirmiausia privalėtų nuomotis žemę, gauti iš jos pajamų, o jau tik tada galėtų pretenduoti tapti jos šeimininkais. Mano galva, prisidengus kova su užsieniečiais skaudžiai kertama saviems.
