Pirmąjį balandžio savaitgalį vykstančioje tarptautinėje grožio pramonės parodoje „Pelenė“ gali ir akis paganyti, ir įsigyti rankų darbo papuošalų.
„Lietuvoje žmonės neperka to, ką gali pasidaryti patys. O štai šito jie negali patys pasidaryti“, - į savo siūtus ir siuvinėtus papuošalus ranką tiesė „Pelenės“ parodoje dalyvaujanti dizainerė Monika Kasiulytė-Bobyliova, prisistatanti pseudominu Mo.
Ji skaičiuoja, kad pusė jos gaminamų papuošalų lieka Lietuvoje, o likusi dalis iškeliauja svetur. Mo papuošalais prekiauja galerijos Vilniaus senamiestyje, ten lietuvės kūrinius noriai perka turistai, itin jie paklausūs tarp baltarusių ir rusų.
Trokšta blizgių detalių
„Darau tai, kas man priimtina. Tačiau skonis keičiasi. Pasaulis tampa globalesnis, jis ateina pas mus, ne tik mes į jį einame. Kažką perimame iš Rytų“, -- sakė siuvinių konstravimą ir vadybą baigusi papuošalų kūrėja.
Ji patikino, kad lietuvės vis dažniau nebevengia žvilgesio, o gavusi individualų užsakymą dažniausiai išgirsta pageidavimą, kad būtų kuo daugiau blizgių detalių.
Mo papuošalai atlieka ne vieną funkciją: juos galima ryšėti ant kaklo kaip šaliką, kaip žiedą skarai, kaip plaukų puošmeną ar apyrankę.
Papuošalų kūrėja neslepia: medžiagos kainuoja ne tiek daug, tačiau didžioji vertės dalis – pats darbas ir laikas.
„Pirkėjos paprastai neskaičiuoja, kiek laiko praleidi kurdamas, paskui siūdamas ir siuvinėdamas. Už tai jos nenori mokėti. Jei mintis jau gimusi, papuošalui padaryti gali pakakti ir dienos. Tačiau jei mintis dar neatėjo, tai užtrunka ilgiau“, - apie savo darbą pasakojo M.Kasiulytė-Bobyliova.
Jos kurti papuošalai kainuoja nuo 40 iki 80 litų. Ji buvo sukūrusi ir papuošalą, kurį įvertino keliais šimtais litų, tačiau jo nepavyko parduoti kelerius metus, nors jis traukė daugelio pirkėjų žvilgsnį.
Krizė nenumaldė noro puoštis
Kad požiūris keičiasi, tačiau dar ne taip spėriai, sakė ir ukmergietė papuošalų dizainerė Vilija Šabunkaitė-Poškienė. Ji pasakojo, kad moterys vis dažniau nori išsiskirti, tačiau išlaidauti pernelyg neskuba. Dizainerės kurti papuošalai kainuoja nuo 80 iki 350 litų.
„Moterys praprūsta, daugiau keliauja, jau geriau suvokia rankų darbo gaminių vertę. Masinė prekyba mano klientėms nebepriimtina. Yra tokių, kurios neperka, tačiau pasako, kad labai gražu, bet tai ne jų stilius. Aš kuriu drąsioms moterims“, - sakė dizainerė.
Ji neslėpė, kad ekonominė krizė veikė klientes, tačiau šypsodamasi prisiminė atvejį, kai į vieną Lietuvos miestą prieš kelerius metus nuvyko drauge su savo bičiule draudimo agente. Draugė ragino vietos gyventojus draustis, o V.Šabunkaitė-Poškienė ketino joms pasiūlyti savo papuošalų.
„Girdėjau, kaip moterys sakė nesidrausiančios kaupiamuoju draudimu, nes neturi pinigų. Čia pat aš išsitraukiau savo papuošalus. Taip išėjo, kad draustis, kas svarbiau, pinigų jos nesurado, o papuošalams nepagailėjo“, - pasakojo V.Šabunkaitė-Poškienė.
Nesutiko dirbti lyg Kinijos fabrike
Pasak dizainerės, tai, kad moterys vis labiau trokšta puoštis rankų darbo gaminiais, paaiškinti gan paprasta.
„Anksčiau mūsų visuomenė buvo technokratinė, paskui vartotojiška, o dabar emocinė. Rankų darbo daiktai – baldai, papuošalai – skleidžia emociją. O tai svarbu kiekvienam. Juk visi mes bėgame kaip šunys, tad norime atsipūsti. O menininkų kurti darbai – sustabdyta emocija. Mes pavargome nuo vartotojiškumo“, - aiškino dizainerė.
Nemažai V.Šabunkaitės-Poškienės darbų iškeliauja į Prancūziją.
„Vienas Prancūzijos salonas man siūlė išleisti papuošalų katalogą. Jie norėjo, kad aš jiems štampuočiau papuošalus, lyg Kinijos fabrike. Nesutikau. Prancūzams buvo gražūs mano papuošalai, tačiau jie neįvertino, kuo mes skiriamės: jie – verslininkai, o aš – ne“, - savo patirtimi dalijosi ukmergiškė, kurios papuošalus palankiai vertina ir garsus Rusijos dizaineris Valentinas Judaškinas.
