Žemės pardavimo užsieniečiams saugiklius skubotai svarsčiusi Lietuvos valdžia žadėjo perimti geriausią patirtį iš kitų šalių.
Pažadą įgyvendino tik iš dalies: šią savaitę Seimo paskubomis priimtose įstatymo pataisose reikalavimai smulkiesiems žemės pirkėjams yra panašūs kaip ir kitose artimose valstybėse, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau teisininkai išsyk pastebėjo, kad į didesnį žemės plotą nusitaikiusiems užsieniečiams ir saviems ūkininkams Lietuvos valdžia yra daug griežtesnė nei kitų Europos Sąjungos valstybių.
Estai seniai aplenkė
Lietuva ir Latvija jau kitą savaitę atveria žemės rinką užsieniečiams, Estija tai padarė dar 2011-aisiais.
Visos trys Baltijos valstybės beveik be jokių apribojimų parduos žemę užsieniečiams, norintiems įsigyti iki 10 hektarų plotą.
Pavyzdžiui, Estijoje, norint įsigyti žemės ūkio paskirties žemės iki 10 hektarų, iš esmės jau seniai nereikia jokių leidimų.
Lietuvoje tokio leidimo irgi nereikės, tačiau bus skaičiuojamas bendras turtas – anksčiau įsigyta žemė ir naujas plotas.
Parduos tik žemdirbiams
Lietuvoje daug kritikos sulaukė parlamentarų sprendimas leisti parduoti žemę tik su žemdirbyste susijusiems asmenims. Fiziniai asmenys privalės turėti su žemės ūkiu susijusį išsilavinimą arba būti įregistravę ūkininko ūkį.
Estijoje irgi galioja panašūs apribojimai. Jei nori įsigyti daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, turi gauti apskrities valdžios sutikimą ir įrodyti, kad esi žemdirbys, o ne spekuliantas.
Lietuvoje reikės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, rašo „Lietuvos rytas“.
Patirties iš pirkėjų reikalauja ne tik Baltijos šalių, bet ir daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių saugikliai. Pavyzdžiui, Estijoje stambių plotų pirkėjai privalo turėti bent trejų metų žemdirbystės patirties. Panašiai yra ir Latvijoje.
Lietuvoje iš pirkėjų reikalaujama ir atitinkamo žemės ūkio srities išsilavinimo. Tačiau teisininkai mano, kad mūsų šalyje tai prasilenkia su Konstitucija.
Mat dar 2002 metais Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją neleidžiama riboti asmens teisės į nuosavybę, atsižvelgiant į asmens išsilavinimą.
Tąkart buvo iškilę neaiškumų dėl to, ar gali verslininkai, neturintys farmacininko išsilavinimo, įsigyti vaistines.
Bankininkai taps žemdirbiais?
Tačiau kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Lietuvos išskirtinumas prasideda nuo saugiklių ketinantiems įsigyti daugiau nei 10 hektarų.
Daugiausia kritikos sulaukė reikalavimas žemę prilyginti akcijoms. Kitaip tariant, daugiau nei 10 hektarų turinčioms bendrovėms perleisti akcijas bus keblu.
Teisininkai teigia, kad tai panašu į absurdą, nes tokio reikalavimo nėra nė vienoje ES valstybėje.
Žemės plotus Lietuvoje valdo ir su žemės ūkio veikla visai nesusijusios verslo bendrovės.
„Daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės turi nemažai Lietuvoje registruotų bendrovių, kurios arba visai neužsiima žemės ūkio veikla, arba žemės ūkio veikla nėra jų pagrindinis verslas, įskaitant ir Lietuvoje registruotus komercinius bankus“, – teigė advokatų kontoros „Lawin“ advokatas Simas Gudynas.
Pasak jo, užsienio investuotojams Lietuvoje bus apribotos galimybės perleisti turimas akcijas.
Be to, Lietuva rizikuoja prajuokinti Europą ir tuo, kad biržoje kotiruojamų bendrovių, kurios turi žemės, akcijų galės įsigyti tik su žemdirbyste susiję asmenys.
Kelia nuostabą, kaip tokia idėja buvo palaiminta Seime: juk akcijas perka kas nori, jų yra įsigiję ne tik pavieniai pirkėjai, bet ir pensijų bei investiciniai fondai.
„Tokio reikalavimo nėra nė vienoje šalyje.
Juk biržoje sandoriai vyksta automatiškai, nesigilinant, kas yra pirkėjas.
O dabar, regis, tam tikrų bendrovių akcijas galės pirkti tik žemdirbiai. Juk tai absurdas“, – stebėjosi S.Gudynas.
Teisininkas mano, kad dėl to gali atsirasti investicinių ginčų prieš Lietuvą.
Pereinamųjų laikotarpių nėra
Latvija saugiklių įstatymą rengė panašiu metu kaip ir Lietuva, nes žemės pardavimas užsieniečiams atsivers tą pačią dieną.
Tačiau mūsų kaimynai nesiryžo įvesti tokių griežtų reikalavimų.
Pavyzdžiui, Latvijoje žemės pirkėjas gali arba deklaruoti žemę, arba tuoj pat pateikti išsimokslinimą patvirtinantį įrodymą. O žemės ūkio veiklą reikia pradėti per pirmuosius trejus metus.
Lietuvoje pirkėjas turi būti ir žemdirbys, ir iškart deklaruoti žemę, ir pradėti joje veiklą be jokių pereinamųjų laikotarpių.
Kai kurie žemdirbiai lygesni už lygius
Profesionalūs žemdirbiai ar bendrovės ir toliau galės valdyti ne daugiau kaip 500 ha žemės. Pagal šį rodiklį Lietuva ir toliau lieka išskirtinė regione. Panašų ribojimą taiko tik Vengrija, leidžianti šeimos ūkiui valdyti iki 500 ha.
Tačiau Lietuvos Seimas padarė išimtį gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams. Jiems toks ribojimas nebus taikomas.
Teisininkai mano, kad tai jau dvelkia diskriminacija. „O kuo prastesni grūdininkai ir kitų kultūrų augintojai? Tai akivaizdi diskriminacija“, – įsitikinęs S.Gudynas.
