Didžioji dalis Rusijoje ir Ukrainoje patirtų sunkumų yra susiję su pablogėjusia makroekonomine padėtimi - mažėja vartojimas, nuvertėjo Rusijos ir Ukrainos valiuta, vis rečiau už prekes sumokama laiku.
Nepaisant to mūsų šalies eksportas į buvusias Sovietines respublikas per pirmus šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 3 proc. (be naftos gaminių).
Tiesa, eksportas į Ukrainą sumažėjo daugiau kaip trečdalius - 37 proc. Pramoninkus džiugino 42 proc. padidėjęs eksportas į Kazachstaną, kuris laikomas perspektyvia augančia rinką.
"Daugelis įmonių į Rusiją eksportuoja su šiokiu tokiu avansu - pildo sandėlius tam, kad apsisaugotų nuo galimo prekių vežimo sutrikimo ateityje", - teigė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
"Eksportas į Ukrainą atrodo labai liūdnai, tačiau į Rusiją pakankamai neblogai atsižvelgiant į blogėjančią ekonominę situaciją šioje šalyje", - kalbėjo A.Izgorodinas. Lietuviškos kilmės prekių pardavimai Rusijoje šių metų sausį-vasarį išaugo 12 proc.
Vis daugiau prekių į Rusija vėl veža Lietuvos pieno perdirbėjai. Jie bando išnaudoti tai, kad Rusija šiuo metu yra apribojusi pieno produktų įvežimą iš Ukrainos.
Pramonininkai analizuoja, kad šalies eksportas į Ukrainą yra labiau pažeidžiamas nei į Rusiją. Tai yra todėl, kad į Ukrainą daugiausiai vežama lietuviškos kilmės produktų. Jie sudaro 80 proc. parduodamų prekių. Tuo tarpu iš į Rusiją vežamų produktų lietuviškos kilmės prekės sudaro vos 15 proc.
Į Ukrainą daugiau vežama chemijos prekių, metalų, kurių žmonės gali atsisakyti. Tuo tarpu į Rusiją vežama daugiau maisto produktų, kuriuos žmonės vartoja bet kokiu atveju.
Kompensuoti eksportą į tradicines rinkas gamintojai tikisi atrasdami naujus pirkėjus Kazachstane, Kinijoje, kitose ne Europos Sąjungos valstybėse.
Pramonininkai ir vežėjų asociacijos LINAVA vadovai pabrėžia, kad ekonominės situacijos blogėjimas Rusijoje buvo lauktas ir jis nebūtinai susijęs su įvykiais Ukrainoje. Šalies ekonomika stoja, nes ji kiek perkaito 2011-2013 m. - bankai dabar mažiau skolina verslui, daugėja probleminių paskolų, traukiasi užsienio investicijos, sparčiai auga infliacija.
Vartojimo prognozės liūdnos
Tuo tarpu Lietuvoje didelio optimizmo nemato.
"Gyventojų lūkesčiai jau kuris laikas blogėja. Juos veikia situacija Ukrainoje. Jei žmonių nuotaikos prastės, tai gali turėti neigiamą įtaką vartojimo tendencijoms, žmonės vėl gali pradėti taupyti, mažiau vartoti", - kalbėjo A.Izgorodinas.
Vidaus vartojimo prognozės Lietuvoje antrąjį ketvirtį palyginti su pirmuoju sumažėjo 7 punktais nuo 61 iki 54.
"Prognozės buvo pablogintos visuose sektoriuose, todėl manome, kad lėtėjančio vidaus vartojimo tikimybė yra ganėtinai reali", - sakė LPK analitikas.
Pastebima, kad šių metų pradžioje netikėtai pradėjo augti nedarbo lygis, tad darbo rinkos atsigavimas yra sustojęs. Auga tik darbą turinčių žmonių atlyginimai ir tai yra didžiausias optimizmo šaltinis.
Atlyginimų augimas ir toliau viršys infliacijos tempus, tad didėjanti vartotojų perkamoji galia teigiamai veiks vartojimą.
Spėjama, jog augant gamybai pramonė labai lėtai didins darbuotojų skaičių. Tai susiję su neramumais Rusijoje ir Ukrainoje.
