Ką nuveikus per vasarą? Padirbėti kurjeriu? Pagalbiniu darbininku statybose? Plauti lėkštes kavinės virtuvėje? Moksleiviams ar studentams pasirinkimo galimybės nėra didelės. Nes smulkios ar vidutinės įmonės labiau trokšta ne sezoninių, bet nuolatinių darbuotojų.
Skelbimų portaluose šiuo metu darbdavių geidžiamiausi yra įvairaus plauko vadybininkai, statybininkai, pagalbiniai darbininkai, virėjai bei picų kepėjai, barmenai, padavėjai, ekspeditoriai.
Tačiau įdarbinti moksleivių ar studentų šiuo metu nedaug kas trokšta, o jei ir ieško pagalbininkų, tai nebent skrajutėms išdalinti.
Pažvelgus į skelbimus matyti, kad fiziškai stipriems studentams šiuo metu darbo galbūt rastų bendrovė „Kraustymosi komanda“, ištvermingiems – „Cactus“ baras Vilniaus senamiestyje.
Pastarasis už dieninio darbo valandą pasiryžęs mokėti 5,5 lito, už vakarinio – trečdaliu daugiau. Tačiau darbo pasiūla vis dėlto nėra tokia didelė, kokios trokšta jaunimas. Vilniaus jaunimo informacijos centro atliktos analizės duomenimis, artėjant vasarai įvairiose darbo paieškos sistemose sezoninio darbo Vilniuje paprastai ieško daugiau kaip keli šimtai moksleivių ir dar tiek pat studentų.
Tad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos ir kviečia sostinės kavines bei barus ištiesti pagalbos ranką jauniems, darbo nesikratantiems žmonėms.
Reikia patirties
„Ne, moksleiviams pasiūlyti darbo negalime“, – „Vero Cafe“ kavinių tinklo savininkas, Kaune esančių kavos namų „Vero Coffee House“ vadovas Darius Vėželis turi nuvilti mokyklos durų suvisam dar neužvėrusius jaunuolius. Kodėl?
Šio tinklo kavinėse baristos dirba tik už baro, kitų klientus aptarnaujančių darbuotojų jose nėra. Tad vienoje kavinėje paprastai triūsia vienas žmogus. Jis ir prekes priima, ir tvarka pasirūpina, ir kavą suskumba paruošti.
„Reikia maždaug mėnesio, kol žmogus išmoksta pagaminti tokią kavą, kad ja klientai galėtų mėgautis. Baristos įgūdžių neturintiems – neišmokytiems žmonėms tokio darbo negalime patikėti“, – sakė D.Vėželis.
Todėl reikia nemažai investuoti į darbuotojus, bet to daryti neverta, jei jaunuoliai geriausiu atveju darbui teskirs tris vasaros mėnesius.
Be to, įdarbinant nepilnamečius, reikia įvykdyti gausybę įvairių reikalavimų. Juos kelia ir „Sodra“, ir Darbo inspekcija, ir kitos viešojo maitinimo įstaigas prižiūrinčios institucijos. Juoba kad moksleiviams būtina sudaryti ir specialų darbo grafiką, – jiems tenkantis darbo krūvis privalo būti mažesnis, nei suaugusiems žmonėms.
Tačiau „Vero Cafe“ kavinių tinkle dažnai darbuojasi studentai. Jie dirba nuolat, nors ir ne visada pilnu etatu. Vieni už baro stoja ankstyvą rytą, kiti – vakarais, treti – savaitgaliais.
Aptarnavimo būdą nusižiūrėjo Vokietijoje
Sostinės centre, Totorių gatvėje netrukus duris atvers nauja lauko kavinė „Mano kiemas“. Pasak jos kūrėjo Aurelijaus Marudino, joje darbo atsiras ir moksleiviams, jei tik jiems jau sukako 18 metų.
„Dauguma žmonių, kuriuos įdarbiname, neturi darbo patirties. Keletą jų jau pasirinkome, tačiau darbuotojų, manau, vėliau reikės ir daugiau.
Ne visiems bus patogu taip dirbti, ne visiems gal patiks tokios darbo taisyklės, treti gal puoselėja kitokių lūkesčių. Vis dėlto, tai – lauko kavinė. Klientų aptarnavimo sąlygos nėra sudėtingos, bet – specifinės.
Nusižiūrėjau tokią aptarnavimo sistemą Vokietijoje. Pradedame veiklą, suteikdami galimybę padirbėti jokių įgūdžių neturintiems žmonėms. O tuos, kurie norės, per vasarą išmokysime ir pakviesime į būsimus projektus“, – kalbėjo A.Marudinas.
Lauko kavinėje „Mano kiemas“ nebus padavėjų. Visa prekyba vyks prie baro. Darbuotojai svečiams maistą nuneš prie jiems skirto staliuko.
„Tad padavėjui pirmiausia suteikiame pradinių žinių apie bendrą tvarką ir drausmę. Jiems nereikės žinoti stalo serviravimo, vyno išpilstymo ar lėkščių nurinkimo taisyklių. Tačiau tie, kurie liks su mumis ilgam, vėliau žinių gaus gerokai daugiau“, – aiškino A.Marudinas.
Patirties viešojo maitinimo sektoriuje A.Marudinas sukaupė, vadovaudamas sostinėje esančiai kavinei-restoranui „Soul Box“.
„Moksleivių ten pasitaikydavo itin retai. Ten dirbdamas neieškojau žmonių be patirties. Dabar situacija – kitokia: investuojame į žmones.
Juoba kad vasarą daug kas patraukia dirbti į pajūrį. Tad surasti patirties turintį padavėja profesionalą sostinėje šiltuoju metų sezonu beveik nėra galimybių“, – sakė A.Marudinas.
Laikino darbo dažniau griebiasi vyrai
Statistikos departamento duomenimis, pernai liepą – rugsėjį laikinąjį darbą buvo susiradę 41,4 tūkst. žmonių, užpernai – 39,8 tūkst. Apskritai trečiasis metų ketvirtis – tai laikas, kai norinčių laikinai padirbėti būna daugiausia. Pavyzdžiui, 2013-ųjų sausį vasarį laikinai buvo įsidarbinę apie 18 tūkst. žmonių.
Mieste pernai trečiąjį ketvirtį darbavosi 22,3 tūkst. žmonių, užpernai – 18,6 tūkst., kaime atitinkamai triūsė 19,1 tūkst. bei 21,2 tūkst. darbininkų.
Dažniausiai laikinojo darbo griebiasi vyrai. Pavyzdžiui, pernai liepą-rugsėjį taip buvo įsidarbinę 26,8 tūkst. vyrų (iš jų kaime – 19,1 tūkst.), moterų – 14,6 tūkst. (iš jų kaime – 6,4 tūkst.)
