„Nors šešėlinė ekonomika šiek tiek mažėja, tačiau jos lygis, lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, išlieka aukštas, toks jis yra ir lyginant su kitomis ES šalimis“, – konstatavo LLRI ekspertas ir tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas.
LLRI duomenimis, šešėlyje vis dar dirba penktadalis lietuvių: 2013 m. pabaigoje bent 20 proc. gyventojų dirbo samdomą darbą neoficialiai arba dalį atlyginimo gavo „vokelyje“. 2012-aisiais šešėlinėje darbo rinkoje dirbo apie 22 proc. darbuotojų.
LLRI skaičiuoja, kad šešėlis Lietuvos stipriojo alkoholio sektoriuje 2013 m. pabaigoje sudarė 27 proc. – per dvejus metus jis mažėjo 9 proc. Panašūs skaičiai apibūdino ir nelegalią rūkalų rinką – 28 proc. prekybos vyko nelegaliai, didžiausią nelegalios rinkos dalį sudarė kontrabandiniai rūkalai (padirbtos prekės sudarė tik 0,2 proc. visos cigarečių rinkos).
2013 m. lietuviai pylėsi kiek mažiau nelegalių degalų – tai dariusių gyventojų dalis sudarė 26 proc. ir per metus sumažėjo 3 proc. punktais. Dažniausiai nelegaliais degalais naudojosi Baltarusijos ir Rusijos pasienių gyventojai – kontrabandinių degalų daugiausiai sunaudojo Tauragės, Alytaus, Telšių, Marijampolės apskritys.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvoje surenkama pastebimai daugiau pajamų iš akcizų. Pernai surinkta 17,6 proc. daugiau lėšų už degalus, 2,3 proc. daugiau – už tabako gaminius, taip pat išaugo akcizų už alkoholinius gėrimus surinkimas.
Skirtingais skaičiavimais, nelegalios ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 17-35 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šešėlinės ekonomikos mastas Europoje tuo metu sudaro apie 18,5 proc. visos Europos BVP, ir nežymiai mažėja.
Du trečdalius šešėlinės ekonomikos masto sudaro nedeklaruotas arba nelegalus darbas, likusį – mokesčių, dažniausiai – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – nemokėjimas.
