Vos didesnė už nulį infliacija Europoje kelia nerimą ECB.
Todėl, kaip ir buvo tikėtasi, vakar dar labiau sumažintos bazinės palūkanų normos – nuo 0,25 iki 0,15 procentinio punkto.
Tai daugiau psichologinė priemonė žadinti ekonomiką iš sąstingio. Taip teigė tiek užsienio, tiek Lietuvos analitikai. Tačiau kai kas tokiais ECB veiksmais labai apsidžiaugs.
Mažės nebent simboliškai
Paskolas eurais paėmę gyventojai turėtų suklusti – ECB dar labiau sumažino palūkanų normas. Tai reiškia, kad teoriškai mėnesio įmokos dalis turėtų šiek tiek sumažėti. Deja, greičiausiai tik simboliškai.
„Palūkanų normos ir taip yra žemos, tad šie pokyčiai vargu ar reikšmingai sumažins palūkanų naštą esamiems ar būsimiems skolininkams“, – „Lietuvos rytui“ sakė investicijų banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.
Panašiai kalbėjo ir banko DNB vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Jos manymu, ryškaus poveikio gyventojams taikomoms palūkanoms už paskolas tai neturės, nes kintanti palūkanų normos dalis, kuri reaguoja į ECB veiksmus, yra itin maža. Didžiąją dalį sudaro fiksuoto dydžio marža.
Dešimt bazinių punktų yra labai mažai, kad tiesiogiai pajustų tiek gyventojai, tiek įmonės“, – sakė analitikė.
Ramybė truks dar ilgokai
Vis dėlto eurais pasiskolinę asmenys turėtų džiaugtis. Pavyzdžiui, paskolą būstui 2006 metais paėmęs vilnietis Jaunius M. vieną mėnesį, kai bazinės palūkanų normos buvo pakilusios į aukštumas, bankui turėjo mokėti net 1600 litų. Šiuo metu įmoka laikosi ties 720 litų riba.
Tokia ramybė turėtų trukti dar bent porą metų. Pasak analitikų, palūkanų normos kilti pradės tik tada, kai euro zonos ekonomika ims greitai augti arba bus pasiekta 2 procentus viršijanti metinė infliacija. Europos Komisija to artimiausiu metu neprognozuoja.
„Naudos yra – jei jau pasiskolinote arba netrukus skolinsitės, mokėsite mažas palūkanas. Sprendžiant pagal Vakarų Europos ekonomikos būklę, tai truks gana ilgai“, – svarstė R.Medaiskytė.
Kita vertus, analitikai abejoja, ar ECB veiksmai padės pažadinti infliaciją iš letargo – greičiausiai Mario Draghi vadovaujamas bankas tiesiog rodo, kad imasi darbo.
„Tai daugiau banko pareiškimas rinkai, kad toliau dedamos pastangos traukti ekonomiką iš bėdos, reaguojama į situaciją“, – kalbėjo „Finastos“ analitikė.
Spaudžia įdarbinti pinigus
Vis dėlto ant pinigų maišų sėdintiems komerciniams bankams M.Draghi pasiuntė įdomią žinią: nustatytos neigiamos palūkanos už vienos nakties indėlius ECB.
Bankai vis dar per menkai kredituoja verslą, tad neigiamos palūkanos juos privers dairytis, kur įdarbinti pinigus.
„Bankus tai turėtų bent paskatinti skolinti privačiam ar viešam sektoriui. Bet ar taip nutiks, jau labiau lemia ne pats palūkanų dydis, o ekonomikos perspektyvos. Bankai juk neskolins namų ūkiui, kuris neturi pajamų ir darbo“, – kalbėjo R.Medaiskytė.
Tad kol kas neaišku, ar pavyks ištrūkti iš uždaro rato: paskolų negavęs verslas neinvestuoja, gyventojai menkai vartoja, o infliacija svyruoja ties nuliu.
Eksportuotojams geriau
Vis dėlto analitikai sutinka, kad dar labiau nusmukdytos palūkanų normos bus naudingos Lietuvos verslui, dirbančiam su Rusijos rinka ir ten eksportuojančiam produktus.
„Kitų valiutų atžvilgiu pabrangęs euras buvo nepalankus, nes eksportuojamos prekės ir paslaugos tapo mažiau konkurencingos trečiosiose šalyse. Apkarpytos palūkanų normos turėtų nustumti euro kursą žemyn ir taip pagerinti mūsų eksportuotojų galimybes“, – spėjo DNB banko analitikė I.Genytė-Pikčienė.
Lietuvai tai ypač svarbu, nes mūsų šalies eksporto krepšyje Rusijai tenkanti dalis yra didžiausia Europos Sąjungoje.
Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto rublis euro atžvilgiu stipriai nuvertėjo, tad atpigęs euras bent kiek nors padėtų verslininkams atsigriebti dėl šių praradimų.
