Dujų žvalgams teko kviestis į pagalbą gintaro žinovus.
Klodai pasirodė esantys tokie dideli, kad dvi skalūnų dujų ieškančios įmonės paprašė Gamtos apsaugos ministerijos išduoti licenciją ir gintaro žvalgybai.
Valstybinio geologijos instituto direktoriaus pavaduotojas Miroslawas Rutkowskis patvirtino, jog geologai jau seniai spėjo, kad Liublino regione yra didžiausi gintaro klodai Lenkijoje.
Nors su Ukraina besiribojanti teritorija dabar yra toli nuo jūros, geologai nustatė, kad tolimoje praeityje Baltija buvo apsėmusi ir tas žemes. Spėjama, kad dabartiniame pajūryje yra mažiau nei dešimtadalis gintaro klodų, o dauguma jų slypi Liublino regione.
Skalūnų dujų ieškotojai įsitikino, kad šios gėrybės yra kone žemės paviršiuje, o kai kur jas būtų galima išgauti net neįrengus požeminių šachtų.
Tokiais pranešimais susidomėjęs Parčevo apskrities seniūnas Waldemaras Wezgrajus nurodė suburti ekspertų grupę, kad ji įvertintų galimą gintaro gavybos naudą apskričiai.
Geologai spėja, kad Liublino regione gintaro gali būti net 1100 tonų, jo vertė siektų apie 7 mlrd. zlotų (6,3 mlrd. litų).
Liubliniečių svajones apie didelį pelną mėgino atvėsinti gintaro prekybos ekspertė Anna Sado.
Anot jos, pradėjus pramoninę gintaro gavybą jo kaina gerokai nukristų, nes pasiūla viršytų paklausą. Beje, keletą metų brangusi gintaro žaliava dabar kaip tik pinga.
A.Sado teigimu, kasant gintarą reikėtų mokėti nemenkus mokesčius ir dalytis pelnu su žemių savininkais, tad investicijos būtų gana rizikingos.
Kol kas vietos rinkai gintaro parūpina pajūryje jį renkantys žmonės, o kainą numuša ir iš Kaliningrado srities nelegaliai atvežama žaliava. Parčevo apskrities seniūno W.Wezgrajaus tokios abejonės negąsdina: jis viliasi, jog gintaro gavybos šachtos suteiks naujų darbo vietų ir solidžiai papildys vietos savivaldos biudžetą.
Seniūnas teigė, kad prieš gintaro gavybą žmonės nerengs protestų, nors į skalūnų dujų paieškas žvelgia įtariai.
