Tai ministras pareiškė pirmadienį, po susitikimo su šalies vadove Dalia Grybauskaite.
„Akcininkų sutarties nuostatos iš esmės beveik visos suderintos, įskaitant ir Vilniaus prijungimą prie projekto, bet akcininkai negali spręsti klausimo dėl Vilniaus pajungimo prie trasos finansavimo klausimo.
Reikia pakeisti teisės aktus, egzistuojančius Europos Komisijoje. Pasiekta tai, kad bendra įmonė ir visos trys šalys stengsis pakeisti deleguotus teisės aktus, leidžiančius finansuoti iš europinių pinigų Vilniaus prijungimą“, - po susitikimo su prezidente sakė R.Sinkevičius.
Tačiau jis iš karto pridūrė, kad susitarimas keisti teisės aktus dar neužtikrina finansavimo: „Bet tai yra nepakankamas juridinis pagrindas, sakyti, kad finansavimas jau yra pasiektas - jį reikia pasiekti“.
Anot jo, teisės aktus dėl finansavimo būtų galima peržiūrėti 2017 metais.
„Projektas nėra trumpalaikis, artimiausias šių deleguotų teisinių aktų peržiūrėjimas yra įmanomas 2017 metais, tai yra labai greitai palyginti. Ir tokia data partnerius ir Lietuvą tenkintų“, - tikino ministras.
Tarsis Taline
Trys Baltijos valstybės trečiadienį, birželio 18-ąją, turėtų susitarti dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties projekto, kurį jau galėtų svarstyti šalių vyriausybės.
Lietuvos derybų grupės vadovas Arenijus Jackus tikisi, kad trečiadienį Taline vyksiančiose derybose turėtų būti pasiektas realus rezultatas - susitarta dėl sutarties.
„Sutarties derinimas vyko viceministrų lygiu, tai klausimai iš tiesų yra suderinti. Žinoma, lieka sužiūrėti, kad susitarus dėl jų, nekiltų prieštaravimų su kitais sutarties punktais, tai to darbo, viską peržiūrint, dar yra. Tikiuosi, kad trečiadienį jau turėsime galutinį akcininkų sutarties projektą“, - BNS sakė A.Jackus.
Jis tikisi, kad dėl Vilniaus prijungimo prie trasos daugiau diskusijų nekils.
„Tuo klausimu bendras požiūris atrastas dar viceministrų lygiu ir tikiuosi, kad nebekils diskusijų trečiadienį“, - sakė derybų grupės vadovas.
Derybos apmusijo Lietuva, Latvija ir Estija jau apie 9 mėnesius nesusitaria dėl bendros įmonės akcininkų sutarties. Tačiau susisiekimo ministras R.Sinkevičius teigė, kad iš esmės dėl sutarties nuostatų jau susitarta.
Balandžio pabaigoje trijų šalių susisiekimo viceministrai pasiekė preliminarų susitarimą, kad Vilnius turi būti integruota trasos dalis, nutiesiant 100 kilometrų ilgio atšaką nuo Kauno iki Vilniaus.
Šis klausimas iki tol buvo pagrindinė nesutarimų priežastis derybose. Lietuva laikėsi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad sostinė yra vėžės dalis, reikėtų įtvirtinti akcininkų sutartyje. Tam nepritarė Estija, kuri norėjo Vilnių į projektą įtraukti vėliau, kai bus atliktos galimybių studijos ir susiderėta su Europos Komisija.
Iki 2015 metų pabaigos numatoma nutiesti 1,3 mlrd. litų vertės naują europines 1435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o dar po 5-7 metų - apie 4,4 mlrd. litų vertės nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1520 milimetrų vėžės.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
