Pernai birželį pakilusi į Briuselį, šią vasarą „Air Lituanica“ savo krypčių sąraše įrašiusi 10 užsienio miestų pavadinimus. Žiemą, žinoma, sąrašas trauksis.
Ar lietuviško kapitalo įmonė jau tvirtai įkėlė koją į aviacijos pasaulį, kuriame rimtos finansinės bėdos tapo kone kasdienybe, o konkurentai aršiai spaudžia prie sienos?
Dar ne tokiame ilgame kelyje kliūčių buvo ne viena. Bene didžiausia – nutrūkusi partnerystės sutartis su „Estonian Air“, o drauge ir susitarimas dėl vieno nuomojamo orlaivio, rašo "Lietuvos rytas".
Su estais lietuviai vis dar savo santykius aiškinasi teisme.
Kone visi sutaria, kad lietuviškai bendrovei reikia naujo investuotojo. Vis garsiau užsimenama, kad juo galėtų tapti valstybė.
Šiuo metu pagrindinis oro bendrovės akcijų paketas priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtai įmonei „Start Vilnius“, o likusi dalis – privataus kapitalo įmonei „Air Lituanica Club“, kuri vienija daugiau nei 40 privačių Lietuvos ir užsienio investuotojų.
– Birželio 30-ąją įmonei sukaks metai. Ar pavyko atremti skeptikus, kurie netikėjo lietuviškos aviacijos ateitimi? – „Lietuvos rytas“ paklausė „Air Lituanica“ komercijos direktoriaus Simono Bartkaus.
– Skeptikų yra, bet jų mažėja kiekvieną dieną. Kur kas svarbiau, kad jaučiame stiprų moralinį palaikymą iš svarbių organizacijų, kurių veikla susijusi su mūsų darbu: Valstybinio turizmo departamento, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, turizmo asociacijų ir kitų.
– Per 2013 metus „Air Lituanica“ ketino skraidinti apie 70 tūkst. keleivių. Kaip pavyko įgyvendinti užmojį ir kaip sekasi šiemet?
– Per savo gimtadienį, birželio 30 dieną, būsime pervežę 100 tūkst. keleivių. Rezultatas labai geras, nors, nutrūkus bendradarbiavimui su „Estonian Air“, teko žengti nedidelį žingsnį atgal.
Turėjome laikinai sustabdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, nors pernai rudenį buvome pasiekę 6500 keleivių, keliaujančiųjų tarp Lietuvos ir Nyderlandų sostinių, srautą.
Gera žinia, kad nuo rugpjūčio 31 dienos vėl kasdien tiesiogiai skraidinsime iš Vilniaus į Amsterdamą.
– Briuselis, Amsterdamas, Berlynas, Miunchenas, Praha. Vėliau – Paryžius ir Talinas. Tarp vasaros krypčių – Geteborgas bei Malmė Švedijoje ir Bilundas Danijoje. Tai nevisiškai sutampa su tuo, ką žadėjote anksčiau. Kaip nusprendžiate, kur skraidyti?
– Yra du pagrindiniai dalykai, kuriais vadovaujamės planuodami maršrutus. Esame vienintelė vietinė lietuviška aviacijos kompanija, todėl įsipareigojome užpildyti pasiekiamumo spragas. Mes nedideli ir lankstūs, tad aktyviai ieškome nišų ir greitai priimame sprendimus.
Šių metų vasarą pradėjome tiesioginius sezoninius skrydžius į Pietų Švedijos miestus Geteborgą ir Malmę, nes matėme didelių atvykstamojo turizmo galimybių, sulaukėme nemenkos pagalbos iš Lietuvos ambasados Švedijoje ir dėmesio iš Švedijos turizmo agentūrų.
Skrydžiai į Bilundą viršijo lūkesčius, šiame maršrute matome visų tipų keliautojus: tiek verslininkus, tiek vakarinėje Danijoje gyvenančius lietuvius, tiek turistus, atvykstančius į Lietuvą, tiek lietuvių šeimas, keliaujančias aplankyti Legolendo, kuris įsikūręs vos pora kilometrų nuo Bilundo oro uosto.
Tad ir ateityje ketiname žvalgytis po vietas, kurios neturi gero susisiekimo su Lietuva.
– Kuri kryptis jūsų bendrovei naudingiausia?
– Labiausiai lėktuvai užpildyti skraidant iš Vilniaus į Berlyną. Dažnai tenka juos net sukeisti – vietoj 50 vietų lėktuvo siunčiame 86 vietų.
Keleivių skaičius šiame maršrute išaugo padidinus skrydžių skaičių iki 6 per savaitę. Žmonės keliauja darbo reikalais, nes pasiūlėme jiems patogius skrydžius. Panašiai ir dėl maršruto Vilnius–Miunchenas – į šį Vokietijos miestą nuo birželio vidurio skraidiname kiekvieną dieną.
– Kas dažniausi „Air Lituanica“ keleiviai?
– Šiuo metu daugiau negu pusę bilietų parduodame žmonėms, keliaujantiems į Lietuvą. Šis santykis padidėjo atėjus vasarai, todėl jaučiamės labai prisidedantys prie atvykstamojo turizmo.
Nuo gegužės klientams interneto svetainėje suteikėme galimybę užsisakyti viešbučius miestuose, į kuriuos skraidiname. Keleiviai gali per mūsų svetainę išsinuomoti automobilį. Ateityje planuojame pasiūlyti ir kitų paslaugų, reikalingų keliaujantiems.
– Anksčiau sakydavote, kad labiau renkatės verslui reikalingas kryptis, bet orlaiviuose vis dažniau skamba vaikiški balsai, ypač skrendant į Legolendo pusę.
– Taip, tai tiesa. Vis dėlto daugiausia vaikų lėktuve buvo birželio 21 ir 22 dienomis, kai pasiūlėme išskirtinius skrydžius tarp Vilniaus ir Kauno.
Tai vienas trumpiausių skrydžių, kokį įmanoma patirti reaktyviniu lėktuvu. Ne vienam keleiviui tai buvo pirmasis skrydis gyvenime.
– Dėl konflikto su estais kurį laiką buvote likę su vienu orlaiviu. Vėliau išsinuomojote dar vieną. Ar pakanka lėktuvų, kad įgyvendintumėte šių ir kitų metų planus?
– Šiuo metu skraidome dviem orlaiviais, bet jų visiškai pakanka suplanuotai programai įvykdyti. Tačiau neatsisakome planų toliau plėstis ir didinti lėktuvų parką iki penkių.
– Kur link krypsta žvilgsniai planuojant būsimą žiemos sezoną? Gal kurių nors krypčių ketinate atsisakyti?
– Neatsisakysime. Tiesa, skrydžiams į Briuselį dabar – vasaros atostogos, vėl šia kryptimi skraidinsime patogiai 6 kartus per savaitę nuo rugpjūčio pabaigos.
Kaip ir numatyta, Geteborgo, Malmės ir Bilundo kryptys yra sezoninės, tad pasibaigus vasarai atsisveikinsime su jomis iki kitos vasaros.
– Kokią dalį sudaro užsakomieji ar proginiai reisai?
– Išties aktyviai parduodame užsakomuosius skrydžius mūsų orlaiviais. Jais dažnai naudojasi sportininkų komandos.
Tiesiog nėra oro vežėjų, siūlančių mažesnius nei 140 vietų lėktuvus, o sportininkų delegacijas dažnai sudaro 20–40 žmonių.
Be to, varžybų vieta dažnai būna sunkiai pasiekiama reguliariaisiais skrydžiais.
– Surengėte pramoginius vienkartinius skrydžius tarp Vilniaus ir Kauno. Ką manote apie reisus į Palangą iš Vilniaus sezono metu?
– Žemės transportas pas mus per daug geras, kad aviatoriai galėtų konkuruoti.
Yra puikus greitkelis, o autobusai iš Vilniaus į Klaipėdą vyksta keliolika kartų per dieną.
Svarstėme tokių skrydžių galimybę, bet tada reikėtų pasiūlyti bent 6–7 reisus per dieną: keleiviai nesitaikys prie tvarkaraščio, tai jis turėtų būtų pritaikytas klientui.
Dabar toks reguliarusis maršrutas neįmanomas, bet neatsisakome minties pasiūlyti tam tikrų proginių skrydžių.
– Ar bendrovę paveiks oro uostų jungimasis į vieną įmonę? Gal planuojate skraidyti iš Kauno ar Palangos?
– Aviakompanijos kol kas nepatyrė jokių pokyčių, juk pasikeitė tiktai oro uostų teisinė forma.
Paslaugos liko tos pačios, nėra pranešta ir apie kainodaros pakeitimus.
Mus domina galimybė skraidyti ir iš kitų oro uostų, pirmiausia – Palangos, bet tam būtina sulaukti tiek vietos valdžios, tiek vietos verslo palaikymo.
Reikia skatinti įprotį skraidyti iš Palangos oro uosto. Prie to esame šiek tiek prisidėję Kalėdų laikotarpiu, kai skraidinome keleivius iš Palangos į Londoną ir Dubliną.
Tapti investuotoja galėtų ir valstybė
Premjeras
„Kad Lietuva būtų pasiekiama oro transportu, svarbios visos aviacijos kompanijos. Džiaugiamės visomis iniciatyvomis, kurios padeda didinti skrydžių geografiją iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.
Pagrindinis vežėjas (o vienas iš jų Vilniaus oro uoste ir yra „Air Lituanica“) visada sukuria didelę pridėtinę vertę. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad liberalioje ES aviacijos erdvėje kompanijų, ypač naujai įsteigtų ir veikiančių sąlyginai mažoje rinkoje, laukia sunki konkurencinė kova.
Tikiuosi, kad „Air Lituanica“ pavyks surasti strateginį investuotoją, kuris užtikrins tolesnį įmonės augimą. Tokiu strateginiu investuotoju galėtų būti tiek privatus investuotojas, tiek valstybė.
Svarbu, kad būtų investuojama vadovaujantis privataus investuotojo principu, pagal galiojančias Europos Sąjungos valstybės pagalbos gaires, kurios yra gana griežtos.
Šiuo atžvilgiu „Air Lituanica“ sėkmė priklauso nuo to, kiek patraukliai ir realistiškai įmonė sugebės pateikti savo strategiją ir investicinį planą potencialiems investuotojams ir jį „parduoti“. Visi variantai realūs ir gali būti svarstomi.“
Bendrovę ne tik pagyrė, bet ir patarė
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius (nuotr.) turėjo ir dėl ko pagirti pirmuosius metus baigiančią oro bendrovę, ir dėl ko įspėti.
„Šios bendrovės įkūrimas buvo labai naudingas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Ji padarė Lietuvą pasiekiamesnę, ypač Briuselio kryptimi“, – sakė ministras.
Tiesa, jam nerimą kėlė tai, kad lietuviai skraidina vos dviem orlaiviais, iš kurių vienas įsigytas išperkamosios nuomos būdu, o antrasis nuomojamas iš danų bendrovės „Cimber“. „Nuoma brangiai kainuoja, tad būtų ramiau, jei ir antrasis orlaivis būtų iš išperkamosios nuomos įmonės“, – svarstė R.Sinkevičius.
Anot ministro, svarbiausia „Air Lituanica“ užduotis – investuotojų paieška. Ar juo galėtų tapti valstybė? „Tokių ketinimų, kad valstybė investuotų, yra, tad bus ir svarstymų“, – žadėjo R.Sinkevičius.
